Antradienį ES vadovai sutarė dėl keturių kandidatų į aukščiausius Bendrijos postus:
- Europos Komisijos pirmininkas: 60 metų Ursula Von der Leyen (Vokietija, pakeis Jeaną-Claude'ą Junckerį);
- Europos Vadovų Tarybos pirmininkas: 43 metų Charlesas Michelis (Belgija, pakeis Donaldą Tuską);
- Išorės reikalų įgaliotinis: 72 metų Josepas Borrellas (Ispanija, pakeis Fredericą Mogherini);
- Europos Centrinio Banko vadovė: 63 metų Christine Lagarde (Prancūzija, pakeis Mario Draghi).
„U.von der Leyen yra mūsų silpniausia ministrė. To tikriausiai pakanka Komisijos pirmininko pareigoms užimti“, – antradienį vakare socialiniame tinkle „Twitter“ parašė buvęs Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.
Politikas atstovauja Vokietijos socialdemokratų partijai, tačiau jo nuomonei pritartų ir daugelis krikščionių demokratų, kurių gretoms priklauso U.von der Leyen. Galbūt partijos draugai nedrįstų kritikuoti jos viešai, bet galėtų papasakoti apie Vokietijos kariuomenės parengtį.
„Bundesvero būklė yra katastrofišką, – praėjusią savaitę rašė Rupertas Scholzas, ėjęs gynybos ministro pareigas kanclerio Helmuto Kohlio vyriausybėje. – Visi Federalinės Respublikos gynybos pajėgumai smukę, ir tai yra visiškai neatsakinga.“
Tiek politiniai bendražygiai, tiek priešininkai sutinka, kad U.von der Leyen prastai vadovauja gynybos ministerijai, kurios vairą perėmė 2014 m.
„Trūksta tiek personalo, tiek įrangos. Ten nuolat kažko trūksta, – šiemet sausį paskelbtoje ataskaitoje apie karinių pajėgų būklę rašė Hansas-Peteris Bartelsas. – Kariuomenė toli gražu nėra pilnai aprūpinta.“
Be prastos kariuomenės parengties, gynybos ministerija taip pat kaltinama dėl neskaidrių sandorių su konsultavimo įmonėmis „Accenture“ ir „McKinsey“. Vokietijos parlamente šiuo metu atliekamas tyrimas dėl šių sandorių, kurių vertė skaičiuojama milijonais eurų. Liudytojų pasakojimai verčia įtarti, kad gynybos ministerijoje klesti korupcija.
U.von der Leyen taip pat kritikuojama už 1958 m. pakrikštyto pratybų laivo „Gorch Fock“ remonto, kuris atsiėjo dešimteriopai daugiau, negu buvo planuojama.
Gynybos ministrė pripažino padariusi klaidų, bet ignoruoja opozicijos raginimus atsistatydinti. Ir nors Berlyne ji turi nemažai priešininkų, jų kritiką padeda nuslopinti įtakingi politikės šalininkai.
U.von der Leyen palaiko artimus kontaktus su populiariu Vokietijos parlamento pirmininku Wolfgangu Schäuble. Anksčiau jie turėjo tradiciją kartą per savaitę pusryčiauti kartu.
Dar svarbesnė gynybos ministrės šalininkė yra kanclerė Angela Merkel, kuri nepaisant problemų gynybos ministerijoje nesutiko keisti U.von der Leyen ir palaikė jos kandidatūrą į Europos Komisijos pirmininko postą.
U.von der Leyen niekada nedirbo ES institucijose, bet nėra naujoke Briuselyje, kur praleido didžiąją dalį savo vaikystės. Čia dirbo jos tėvas Ernstas Albrechtas, vėliau grįžęs į Vokietiją ir vadovavęs Žemutinės Saksonijos vyriausybei nuo 1976 iki 1990 m.
Nors gimė politikų šeimoje, U.von der Leyen savo politinę karjerą kūrė pati. Bet prieš žengdama į politiką ji baigė medicinos studijas ir keletą metų su šeima pagyveno Jungtinėse Valstijose.
Pradėjusi nuo regioninės politikos Žemutinėje Saksonijoje, U.von der Leyen 2005 m. prisijungė prie A.Merkel vyriausybės. Iš pradžių ji vadovavo Šeimos, senelių, moterų ir jaunimo ministerijai, 2009 m. tapo darbo, o 2014 m. – gynybos ministre.
Greitas kilimas karjeros laiptais jau buvo pakurstęs spėliones, kad vieną dieną U.von der Leyen gali pakeisti ir pačią A.Merkel. Tačiau nesėkmingas bandymas grąžinti Vokietijos kariuomenę į vėžes nubraukė šias viltis, jeigu politikė tokių turėjo.
U.von der Leyen nepavyko pelnyti karininkų palaikymo, nes jos vadovavimo stilius remiasi atstumo išlaikymu ir gynyba. Ministrė apsistatė padėjėjais, kurie griežtai kontroliavo informacijos srautus, o bendravimas su eiliniais kareiviais bei karininkais apsiribodavo parodomosiomis nuotraukomis, kuriose politikė dramatiškai pozuodavo prie karinės technikos.
Kai 2017 m. Vokietijos kariuomenės gretose buvo išaiškinti dešiniųjų ekstremistai, U.von der Leyen įžeidė daugelį karininkų paskelbusi, kad Bundesveras kenčia nuo prasto vadovavimo įvairiuose lygmenyse.
Šis ir kiti panašūs epizodai leido kritikams manyti, kad jai labiau rūpi asmeninis įvaizdis, nei pati kariuomenė.
Persekiojama skandalų, kadaise viena geriausiai vertinamų Vokietijos politikų pernai iškrito iš populiariausiųjų dešimtuko. Tai galėtų būti viena iš priežasčių partijai džiaugtis, jeigu ji išvažiuotų į Briuselį.
Be to, išvykusi U.von der Leyen paliktų laisvą vietą kanclerės A.Merkel įpėdinei Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri perėmė vadovavimą Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai pernai gruodį. Užėmusi gynybos ministro postą, ji gautų puikią progą parodyti savo gebėjimus dideliame darbe.
„Tačiau ką iš šitų mainų gaus likusi Europa – visai kitas klausimas“, – reziumuoja „Politico“.
