18 valandų užsitęsusios Europos Sąjungos vadovų derybos aiškumo neįnešė.
Kol kas nėra nutarta, kas taps Europos Komisijos pirmininku, Europos Vadovų Tarybos pirmininku, ES vyriausiuoju užsienio ir saugumo politikos įgaliotiniu bei Europos centrinio banko prezidentu.
Vadovai diskutavo iki pirmadienio paryčių, tačiau kol kas susitarti nepavyksta.
Kaip laidoje „Lrytas tiesiogiai“ teigė Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius, „ES mėgsta vadinamuosius dantų šepetuko susitikimus, kai vadovai derasi visą naktį ir grįžta į viešbutį išsivalyti dantų prieš spaudos konferenciją“.
„Tai nėra pirmas kartas ES istorijoje, kai prireiks ne vieno, ne dviejų ir ne trijų susitikimų, kad būtų rastas sprendimas, – teigė A.Pranckevičius. – Vadovus spaudžia tai, kad jau nuo antradienio Strasbūre pradeda dirbti Europos Parlamentas ir jis jau trečiadienį rinks savo pirmininką.“
Jeigu vadovams nepavyktų susitarti ir šiandien, planuojamas dar vienas susitikimas liepos 15 dieną.
Pasak A.Pranckevičiaus, šį kartą postų dalybos sudėtingesnės, nes rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai nulėmė, jog nebėra dviejų dominuojančių jėgų ir atsirado didesnė politinė įvairovė, o kartu – ir daug platesnis interesų spektras.
„Norisi, kad kuo daugiau šalių pritartų Europos Komisijos vadovo kandidatūrai, nes jis yra ES vykdomosios valdžios vadovas, skiriamas penkeriems metams. Tai – labai svarbi pozicija, kuriai iš pat pradžių reikia turėti mandatą“, – teigė Europos Komisijos atstovybės vadovas Lietuvoje.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra minima tarp potencialių kandidatų į Europos Vadovų Tarybos postą.
„Toks pasirinkimas priklauso nuo to, kas užims Europos Komisijos vadovo postą. Tada bus aiškesnė kitų vadovų dėlionė.
Teoriškai Europos Vadovų Tarybos vadovo postą gali užimti bet kas, kas sėdi prie stalo. Susiklostė tradicija, kad šį postą gauna vienas jau esančio klubo narių“, – aiškino A.Pranckevičius.
Svarbiausi postai ES yra dalijami, kad būtų atstovaujama ir didžiosioms valstybėms, ir mažosioms ES narėms, skirtingiems politiniams blokams bei regionams, tad dėlionė nėra lengva.
Nė vienas iš realiausių pretendentų tapti Europos Komisijos pirmininku kol kas neužsitikrino bendro didžiųjų tradicinių ideologijų partijų paramos.
Vienas iš galimų kandidatų yra kanclerės Angelos Merkel palaikomas europarlamentaras konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis. Jis vadovauja daugiausia vietų gavusios Europos liaudies partijos frakcijai.
Tačiau jo kandidatūrai priešinasi liberalusis Emmanuelio Macrono blokas.
Prancūzijos prezidentas mano, kad dešinysis sparnas Vokietijoje per šiuos Europos Parlamento rinkimus patyrė praradimų ir tai esą rodo, kad reikia pokyčių.
Prieš sekmadienio susitikimą kalbėta, kad realiausia yra socialistų kandidato olando Franso Timmermanso kandidatūra. Bet ir jos nepavyko patvirtinti.
Bandys ieškoti išeities iš aklavietės
Europos Sąjungos lyderiai antradienį Briuselyje trečią dieną iš eilės bandys švelninti naujas grumtynes dėl įtakos ir susitarti dėl to, kas turėtų užimti aukščiausius Bendrijos postus.
28 ES lyderiai, kurių susitikimas prasidės 11 val. (12 val. Lietuvos laiku), turi veikti naujame politiniame kraštovaizdyje, susiformavusiame po gegužę įvykusių Europos rinkimų, per kuriuos dominuojančios politinės jėgos neteko dalies įtakos.
„Galvoju, kad po kelių valandų (antradienį) galėsime pasiekti susitarimą“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po pirmadienį piktai pasibaigusios, 18 valandų trukusios viršūnių susitikimo sesijos.
Nors būta sekmadienį prasidėjusių derybų pažangos ženklų, lyderiai vis dar nesutaria dėl Prancūzijos ir Vokietijos parengto kompromiso Europos Komisijos pirmininko klausimu.
„Surimtėkime“, – kvietė susierzinęs E. Macronas.
Susidūrusi su įvairiais iššūkiais, nuo klimato kaitos iki neliberalios demokratijos, ES privalo reformuoti savo lėtą sprendimų priėmimo tvarką ir netapti politinių grupių įkaite, sakė Prancūzijos prezidentas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat sakė, jog nepraranda „vilties, kad su gera valia kompromisas bus įmanomas“ lyderiams antradienį vėl susirinkus tartis.
Pagal A. Merkel ir E. Macrono šeštadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo Japonijoje kuluaruose parengtą kompromisą Europos Komisijos pirmininku siūlomas olandų socialdemokratas Fransas Timmermansas, o ne jo varžovas, konservatorius iš Vokietijos Manfredas Weberis.
M. Weberis pagal kompromisą būtų siūlomas į Europos Parlamento, kur vadovauja didžiausiam politiniam blokui, pirmininkus. Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste Donaldą Tuską pakeistų koks nors liberalų sparno kandidatas.
Tačiau A. Merkel pateikus šiuos pasiūlymus kitiems centro dešinės lyderiams Europos liaudies partijoje (EPP), kai kurie jų sukilo ir viršūnių susitikimą apėmė krizė, o vyriausybių vadovams sekmadienio vakarą ir pirmadienį teko lakstyti po šalutinius susitikimus.
Pirmasis naujo Europos Parlamento posėdis
EPP vis dar yra didžiausias blokas Europos Parlamente, bet nebėra tokia dominuojanti jėga, kokia buvo prieš gegužės rinkimus.
Liberalai, tarp kurių yra E. Macrono sąjungininkų, vis aktyviau dalyvauja renkant žmones į svarbiausius postus, nes kaip ir žalieji per rinkimus labai sustiprino savo pozicijas.
Nors socialdemokratų bloko pozicijos taip pat susilpnėjo, Europos Komisijos vicepirmininkas F. Timmermansas iškilo kaip kompromisinis kandidatas į šios įtakingos institucijos pirmininkus.
Pagal naują planą F. Timmermansas vadovautų Komisijai, o EPP atstovė bulgarė Kristalina Georgijeva, šiuo metu vadovaujanti Pasaulio bankui, taptų Europos Vadovų Tarybos pirmininke, AFP sakė keli šaltiniai Europoje.
Tačiau Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas vėliau savo šalies žiniasklaidai Briuselyje sakė, kad liberalai blokuoja K. Georgijevos kandidatūrą.
Šaltiniai taip pat sakė, kad koks nors liberalas galėtų pakeisti kadenciją baigiančią ES diplomatijos vadovę italę Federicą Mogherini. Tai galėtų būti Belgijos premjeras Charles'is Michelis arba danų politikė, dabartinė ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager.
Kalbėdami apie Europos Parlamento pirmininką šaltiniai pridūrė, kad M. Weberis galėtų dirbti dvejus su puse metų, o Guy Verhofstadtas, buvęs Belgijos premjeras, Parlamente vadovaujantis liberalų grupei, – likusią kadenciją.
Birželio 20–21 dienomis vykusiame ES viršūnių susitikime nepavyko surasti išeities iš aklavietės dėl kandidatų.
Pretendentas turi užsitikrinti 21 iš 28 ES lyderių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, paramą.
Europos Parlamentas, kuris taip pat dalyvauja priimant sprendimus, kandidatūras svarstys antradienį rengiamame pirmajame po gegužės rinkimų posėdyje.
Parengta pagal „EU Observer“, BNS, AFP inf.
