Pirmasis ES vadovų mėginimas susitarti žlugo praėjusią savaitę. ES ieško, kas pakeis rudens pabaigoje Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį, o taip pat Europos Parlamento, Europos Centrinio Banko ir užsienio reikalų tarnybos vadovus.
Šie pareigūnai atliks svarbų vaidmenį formuojant ES politiką ateinančius penkerius metus ir vėliau.
Sekmadienio rytą D.Tuskas susitiko su aukšto rango Europos Parlamento pareigūnais ir Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu. Susitikimas įvyko dar gerokai iki oficialios viršūnių susitikimo pradžios.
Per birželio 20–21 dienomis vykusį viršūnių susitikimą tikėtasi, kad papildoma savaitė leis rasti bendrą kalbą, kas galėtų pakeisti J.-C.Junckerį Europos Komisijos pirmininko poste. Vokietijos kanclerė Angela Merkel siūlo vokiečio konservatoriaus Manfredo Weberio, vadovaujančio Europos Parlamento didžiausiai Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai, kandidatūrą.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įsitikinęs, kad M.Weberiui trūksta būtinos tarptautinės paramos tokiam postui užimti, bet mano, kad vokietis galėtų tapti Europos Parlamento pirmininku.
„Einame keliu, kuris gali leisti pasiekti rezultatą“, – Japonijoje vykusio G20 viršūnių susitikimo metu sakė A.Merkel.
Jos teigimu, sekmadienį atsidurti tarp laimėtojų vis dar daug šansų turi ne tik M.Weberis, bet ir socialistų kandidatas olandas Fransas Timmermansas.
EPP krikščionys demokratai bei Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas yra dvi didžiausios frakcijos Europos Parlamente.
ES lyderiai nori išrinkti naujus institucijų vadovus, nes Europos Parlamentas ateinantį trečiadienį rinks savo naują pirmininką. D.Tuskas perspėjo, kad ES lyderiai prireikus šį klausimą galės spręsti net ir visą naktį iki pirmadienio ryto.
Pagal ES taisykles, valstybės narės sprendžia, kas vadovaus Europos Komisijai ir pakeis J.-C.Junckerį. Europos Parlamentas turi patvirtinti šį sprendimą. Tačiau Parlamentas mano, kad į šį postą turėtų pretenduoti tik didžiausių frakcijų lyderiai.
Atsakomybė yra didžiulė: D.Tuskui ir J.-C.Junckeriui tenka vesti derybas su JAV ar Kinijos prezidentais, o ECB pirmininkas formuoja 19 narių turinčios euro zonos monetarinę politiką.
Iš ES institucijų vadovų tikimasi, kad jie objektyviai atstovaus visų valstybių narių interesams tarptautiniu mastu ir namuose. Tačiau didelę įtaką daro ir patriotizmas, nes pareigūnai iš atskirų ES narių stumia savo šalių atstovus, kad šie vadovautų didžiausiam pasaulyje ekonominiam aljansui, turinčiam 500 mln. gyventojų.
Taip jau sutapo, kad kadenciją baigiantys aukščiausi ES pareigūnai – EP pirmininkas Antonio Tajani, ECB vadovas Mario Draghi ir užsienio politikos vadovė Federica Mogherini – yra italai.
Tarp esamų kandidatų įvardijami ir dabartinis Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas bei Kroatijos vyriausybės vadovas Andrejus Plenkovičius. Tarp minimų kandidatų yra ir ES „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier, Vokietijos žaliųjų lyderė Ska Keller, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager.
