„Liekame dar nakčiai. Rytoj bus tęsiamos derybos“, – BNS sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas.
Anot N. Aleksiejūno, ES šalių vadovai prie derybų stalo turėtų grįžti antradienio vidurdienį Lietuvos laiku.
„Po 18 valandų sunkių derybų atsiranda ir klaidų tikimybė ir jau visi vadovai yra pavargę. Dėl to buvo priimtas sprendimas nutraukti derybas ir jas pratęsti rytojaus 11 valandą“, – teigė N.Aleksiejūnas.
Derybų nukėlimas kol kas nereiškia, kad buvo atmesto F.Timmermanso ar kitų politikų kandidatūros.
„Visos opcijos išlieka atviros. Dabar bus daugiau laiko šviežia galva pagalvoti, pažiūrėti galimus balansus ir rytoj ryte pateikti galimus sprendimus“, – kalbėjo N.Aleksiejūnas.
Rytoj yra norima pasiekti susitarimą, nes trečiadienį vyks Europos Parlamento balsavimas dėl sekančio EP pirmininko.
„Šį kartą reikėjo pasiimti ne tik dantų šepetukus, bet ir šiek tiek daugiau rūbų. Tad visada turi būti pasiruošęs“, – tvirtino N.Aleksiejūnas.
Nors derybos nuo sekmadienio tęsėsi 18 valandų, lyderiams prireikė daugiau laiko aptarti naujiems pasiūlymams, kad būtų įveiktas pasipriešinimas Prancūzijos ir Vokietijos siūlomam kompromisui dėl Europos Komisijos naujojo vadovo.
Europos Vadovų Tarybos (EUCO) pirmininkas Donaldas Tuskas „stabdo susitikimą ir iš naujo sušauks #EUCO rytoj 11 val. (vietos, 12 val. Lietuvos) laiku)“, sakoma D. Tusko atstovo Prebeno Aamanno „Twitter“ žinutėje.
Viršūnių susitikimą organizavęs D. Tuskas apie 8 val. (9 val.) siūlė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kanclerei Angela Merkel laikinai sustabdyti diskusijas ir iš naujo susirinkti po dviejų savaičių, bet šis siūlymas buvo atmestas, naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES šaltinis.
„Jiedu jam atsakė: „Tai nesvarstytina. Būtinai privalome rasti sprendinį šiandien“, – sakė savo vardo nepanoręs viešinti šaltinis.
Žurnalistai snaudė prie stalų
Kai kuriems žurnalistams snaudžiant prie savo stalų, aukšto rango diplomatas, dalyvavęs visą naktį trukusiose derybose – dvišalėse konsultacijose ir grupių susitikimuose, taip pat ir prie pusryčių stalo – sakė, kad buvęs olandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas yra favoritas tapti nauju Europos Komisijos pirmininku.
Diplomatas kalbėjo su sąlyga, kad liks anonimas, nes lyderiai dar nesusirinko tolesnėms oficialioms deryboms, per kurias turėtų patvirtinti kandidatus.
Šis viršūnių susitikimas yra vienas ilgiausių pastaraisiais metais ir šiuo atžvilgiu net viršijo per Graikijos skolų krizę pasiektą ankstesnį rekordą.
Kaip sakė minėtas diplomatas, bulgarė Kristalina Georgijeva iš centro dešinės Europos liaudies partijos (EPP) laikoma realiausia pretendente Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste pakeisti Donaldą Tuską.
Kiti pretendentai į svarbiausius ES postus – verslui palankūs liberalai Belgijos premjeras Charles'is Michelis arba dabartinė ES konkurencijos komisarė iš Danijos Margrethe Vestager – minimi kaip realiausi pretendentai į užsienio politikos vadovus.
Pagrindinis EPP kandidatas Manfredas Weberis, kaip atrodo, bent pusę kadencijos dirbs Europos Parlamento pirmininko poste, sakė minėtas diplomatas.
F.Timmermanso kandidatūra į Europos Komisijos pirmininkus labai suskaldė daugiausiai vietų Europos Parlamente turinčią EPP, nes ji tokiu atveju šį svarbų postą perleistų konkuruojančiam socialistų ir demokratų blokui.
„Tvirtas sutarimas“
EPP ir toliau išliks didžiausias blokas Europos Parlamente, tačiau nebebus toks stiprus, koks buvo iki gegužės mėnesio rinkimų.
Tuo metu rinkimuose gerokai savo gretas papildę liberalai, tarp kurių yra E. Macrono šalininkų, ir žalieji vis kategoriškiau reikalauja suteikti jiems balsą renkant kandidatus į aukščiausius Bendrijos postus.
Nors Socialdemokratų pozicijos taip pat susilpnėjo, dabartinis vicepirmininkas F. Timmermansas iškilo kaip kompromisinis kandidatas į įtakingos Europos Komisijos vadovo postą.
„Dėl Timmermanso yra tvirtas sutarimas, bet padėtis yra labai nepastovi. Esu optimistiškiau nusiteikęs, nei buvau prieš tris valandas“, – sakė kitas šaltinis.
Paskutinis pasiūlymas yra skirti F. Timmermansą vadovauti Komisijai, o EPP atstovei bulgarei Kristalinai Georgijevai atiduoti vadovavimą Europos Vadovų Tarybai, keli šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP.
Taip pat norima, kad darbą baigiančią ES užsienio politikos komisarę italę Federicą Mogherini pakeistų liberalų atstovas. Tai galėtų būti Belgijos premjeras Charles'is Michelis arba dabartinė ES konkurencijos komisarė iš Danijos Margrethe Vestager.
Kitas šaltinis nurodė, kad M. Vestager galėtų dirbti Komisijos pirmininko pavaduotoja.
„Istorinė klaida“
Aklavietė užsitęsė jau keletą savaičių. Birželio 20–21 dieną vykusiame ES viršūnių susitikime nepavyko išspręsti nesutarimų dėl kandidatų į aukščiausius postus.
Pastaruosius penkerius metus Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo poste dirbęs F. Timmermansas vadovavo ES pastangoms įgyvendinti bloko teisinės valstybės viziją į autoritarizmą linkusiose rytinėse narėse ir užsitraukė jų nemalonę. Tačiau neaišku, ar jo priešininkės užsitikrins pakankamą paramą, kad blokuotų jo kandidatūrą.
Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas laiške EPP frakcijos lyderiui Josephui Dauliui rašė, kad F. Timmermanso paskyrimas būtų „rimta ar netgi istorinė klaida“.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis savo ruožtu sakė: „Fransas Timmermansas yra Europą skaldantis kandidatas. Akivaizdu, kad jis nesupranta Vidurio Europos.“
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May dalyvauja savo paskutiniame ES viršūnių susitikime. Jos atstovas spaudai sakė, kad premjerė atliks „konstruktyvų vaidmenį“ ir dalyvaus visuose balsavimuose.
Vienas prancūzų šaltinis naujienų agentūrai AFP nurodė, kad A. Merkel nesusikalbėjimas su jos kolegomis centro dešiniųjų lyderiais buvo netikėtas.
„Šiam viršūnių susitikimui buvo labai prastai pasiruošta“, – sakė vienas Europos diplomatas, susierzinęs dėl, pasak jo, nepakankamų konsultacijų prieš viršūnių derybų maratoną.
Pasak E. Macrono, negalėdami susitarti dėl to, kas ateityje užims aukščiausius postus, lyderiai kenkia Europos Sąjungos įvaizdžiui.
„Mes kuriame nerimtos Europos įvaizdį“, – sakė E. Macronas žurnalistams paskelbus lyderių susitikimo pertrauką.
Pretendentas turi užsitikrinti 21 iš 28 ES lyderių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, paramą.
Koks bebūtų ES viršūnių susitikimo rezultatas, trečiadienį Europos Parlamentas turės apsispręsti dėl savo naujojo pirmininko.
Jeigu ES lyderiams pavyks iki to laiko susitarti dėl kandidato į EK vadovo postą, parlamentas galėtų jo kandidatūrą svarstyti liepos viduryje vyksiančioje sesijoje.
„Sušių susitarimas“ atmestas
ES lyderiai visą naktį įnirtingai diskutavo dėl aukščiausių Briuselio postų, pastangoms surasti kompromisą susidūrus su griežta opozicija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel į Briuselį atvyko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose parengę planą, pramintą „sušių susitarimu“.
Pagal jį 28 ES lyderiai Europos Komisijos pirmininku paskirtų olandų socialdemokratą F.Timmermansą, o ne jo varžovą, vokiečių konservatorių Manfredą Weberį.
Tuo tarpu M.Weberis būtų siūlomas Europos Parlamento pirmininku, o koks nors liberalas taptų Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
Tačiau A.Merkel pateikus šiuos pasiūlymus kitiems centro dešinės lyderiams Europos liaudies partijoje (EPP), kai kurie jų sukilo ir pagrindinį viršūnių susitikimą teko atidėti vyriausybių vadovams vaikštant po šalutinius susitikimus.
Darbo vakarienę sekmadienį lyderiai pradėjo beveik trimis valandomis vėliau, bet po valandos viršūnių susitikimas buvo sustabdytas, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas galėtų individualiai pasikonsultuoti su lyderiais.
D.Tusko biuras socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad viršūnių susitikimas bus pratęstas, „kai tik baigsis dvišaliai susitikimai“, bet ir po šešių valandų jie dar nebuvo pasibaigę, o buvęs Lenkijos premjeras toliau bandė sugrąžinti konservatorius.
„Vis dar tęsiasi konsultacijos“, – naujienų agentūrai BNS sakė aukšto rango diplomatas iš Briuselio 8 val. ryto Lietuvos laiku.
Prieš viršūnių susitikimą, bet po centro dešinės lyderių susitikimo, Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius perspėjo: „Paramos tam, kas cirkuliavo žiniasklaidoje, nėra.“
Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras taip pat kalbėjo pesimistiškai.
„EPP požiūriu, didžioji dauguma EPP premjerų nemano, kad mes turėtume taip gana lengvai, be kovos atsisakyti (Europos) Komisijos pirmininko posto“, – sakė jis.
Sukilimas prieš A. Merkel
„Prieš A. Merkel įvyko savotiškas EPP sukilimas. Ji buvo sutarusi atiduoti socialistams Komisijos pirmininką, bet visi kiti EPP premjerai to nepalaikė „, – BNS sakė aukšto rango diplomatas, tiesiogiai susijęs su derybomis.
Dešiniųjų premjerai pareikalavo laikytis EPP pozicijos, kad pirminius partijos rinkimus laimėjęs Manfredas Weberis būtų nominuotas Europos Komisijos pirmininku.
BNS žiniomis, pagal A.Merkel planą, Europos Vadovų Tarybos pirmininku būtų tapęs belgų premjeras Charles'is Michelis, M. Weberiui tektų Europos Parlamento pirmininko postas, o užsienio politikos vadove būtų nominuota Bulgarijos eurokomisarė Marija Gabriel.
„Osakos susitarimas žlugo. A. Merkel atsitraukė“, – sakė diplomatas.
Lietuvai susitikime atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu sakė, kad derybose reikia atsižvelgti ne tik į partijų pozicijas, bet ir geografinį atstovavimą bei lyčių balansą.
Ji žiniasklaidoje minima tarp potencialių kandidatų užimti Europos Vadovų Tarybos pirmininkės pareigas.
Naujo kompromiso paieškos tarp ES lyderių Briuselyje gali užsitęsti iki pirmadienio. Jei jiems nepavyks susitarti, liepą gali būti šaukiamas dar vienas neeilinis susitikimas.
Kaip viena iš galimų datų naujam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui minima liepos 15-oji. Tokia data galėtų sujaukti naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos planus. Dabar jis planuoja, kad pirmojo vizito į užsienį vyks liepos 16-ąją į Varšuvą.
Prezidentė ragina ES nominacijose atsižvelgti į visus kriterijus
Sekmadienį skubos tvarka sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina siekiant susitarimo dėl kandidatūrų į aukščiausius Bendrijos institucijų postus atsižvelgti ne tik į partiškumą.
„Lietuvos vadovė pabrėžė, jog nominacijų procesą labai apsunkina tai, kad iki šiol buvo vadovaujamasi tik kandidatų priklausomybės vienai ar kitai politinei partijai kriterijumi. Tuo tarpu nepagrįstai pamirštami kiti Lisabonos sutartyje numatyti kriterijai, tokie kaip geografinio ir demografinio atstovavimo, lyčių balanso“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Pasak prezidentės, labiau nei įprastai fragmentuotame Europos Parlamente dar nėra nusistovėjusi aiški politinių jėgų pusiausvyra. Partijos nevienodai interpretuoja rinkimų rezultatus ir siekia išsikovoti kuo daugiau politinės įtakos. O tai gali rimtai apsunkinti tiek pačių Europos institucijų darbą ateityje, tiek ES sprendimų priėmimo procesą.
Šalies vadovės teigimu, rudenį laukia Europos žmonėms svarbūs sprendimai dėl 2021–2027 metų ES biudžeto, „Brexit“, klimato kaitos, todėl Lietuvos ir visos ES interesas – kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl kandidatų į ES institucijų vadovus, atsižvelgiant į visus ES sutartyje numatytus kriterijus.
Didžiausią žmonių palaikymą gavusioms politinėms partijoms nerandant sutarimo dėl galimų kandidatūrų, neeilinėje Europos Vadovų Taryboje ES šalių lyderiai sprendžia, kas galėtų eiti Europos Komisijos pirmininko, Europos Vadovų Tarybos pirmininko, ES vyriausiojo užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio bei Europos centrinio banko prezidento pareigas.
Penktoji aukščiausia ES pareigybė – Europos Parlamento pirmininkas yra renkamas į pirmąją plenarinę sesiją susirinkusio naujojo Europos Parlamento.
Į EVT posėdį Briuselyje atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė, kad naujas derybų turas dėl naujo Europos Komisijos vadovo kandidatūros sekmadienį bus sunkus.
Nė vienas iš realiausiais pretendentais po praėjusį mėnesį įvykusių Europos Parlamento rinkimų laikytų politikų neužsitikrino bendro keturių didžiųjų tradicinių ideologijų partijų paramos, kad galėtų tapti Europos Komisijos pirmininku.
Vienas iš galimų kandidatų yra A. Merkel palaikomas europarlamentaras konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis, vadovaujantis daugiausiai vietų gavusios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai.
Tačiau jam kol kas nepavyko įveikti pagrindinio varžovo – socialistų kandidato olando Franso Timmermanso.
Sekmadienį prasidedantis ES aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje – jau trečias bandymas susitarti dėl Europos Komisijos vadovo kandidatūros. Pirmieji du derybų etapai – gegužės 28-ąją ir birželio 20-21 dienomis – baigėsi be rezultatų.
„Prastai parengtas susitikimas“
Vienas prancūzų šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad A.Merkel ir kitų centro dešinės lyderių nesusikalbėjimo nebuvo laukiama.
„Šis viršūnių susitikimas buvo labai prastai parengtas“, – sakė vienas Europos diplomatas, pasipiktinęs tuo, kad trūko konsultacijų prieš sesijos maratoną.
Pretendentas turi užsitikrinti 21 iš 28 ES lyderių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, paramą.
Pastaruosius penkerius metus Europos Komisijos vicepirmininko poste dirbęs F.Timmermansas vadovavo ES pastangoms įgyvendinti bloko teisinės valstybės viziją į autoritarizmą linkusiose rytinėse narėse ir užsitraukė jų nemalonę.
Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas laiške EPP frakcijos lyderiui Josephui Dauliui rašė, kad F.Timmermanso paskyrimas būtų „rimta ar netgi istorinė klaida“.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis savo ruožtu sakė: „Fransas Timmermansas yra Europą skaldantis kandidatas. Akivaizdu, kad jis nesupranta Centrinės Europos.“
Tačiau šaltiniai sakė, kad A.Merkel ir E.Macronas bando įtikinti rytines nares paremti jo kandidatūrą, kuri, jei bus patvirtinta, Europos Parlamento balsavimui galėtų būti pateikta trečiadienį.
E.Macronas į viršūnių susitikimą atvyko nusiteikęs optimistiškai, pasiryžęs tęsti pastangas dėl valdžios pasidalijimo paketo, ir taip pat sakė, kad aukščiausiais postais po lygiai turėtų dalytis vyrai ir moterys.
28 lyderiai siekia susitarti dėl kandidatų į Europos Komisijos pirmininkus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkus ir užsienio politikos vadovus.
„(Pagal) tai, kaip viskas pateikiama, tai nebus labai paprastos konsultacijos, švelniai pasakius“, – atvykusi sakė A.Merkel, įtakingiausia bloko lyderė.
Tačiau E.Macronas pakartojo F.Timmermanso, danų liberalės Margrethe Vestager ir prancūzų konservatoriaus Michelio Barnier vardus.
Jis pripažino, kad buvo „priešiškai nusiteikęs“ dėl kai kurių kandidatų, turėdamas mintyje M.Weberį.
A.Merkel keturių asmenų kandidatūras numatantį paketą šeštadienį G-20 viršūnių susitikime aptarė su E.Macronu, Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May dalyvauja savo paskutiniame ES viršūnių susitikime. Jos atstovas spaudai sakė, kad premjerė atliks „konstruktyvų vaidmenį“ ir dalyvaus visuose balsavimuose.
EPP užėmė pirmą vietą gegužę vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, tačiau jos pozicijos gerokai nusilpo, palyginti su ankstesniais rinkimais.
