Praėjusiais metais centro-dešinės Europos liaudies partija (EPP) buvo stipriausia jėga ir užėmė daugelį pagrindinių pozicijų, tačiau šį kartą jų pozicijos yra žymiai silpnesnės, rašo „Politico“.
Galia Europos Parlamente yra maždaug lygiomis dalimis pasidalinusi tarp EPP, socialistų, liberalų arba nei vienos pusės.
Sudėtingiausia šioje situacijoje yra ne vien tai, kad nei viena pusė neturi ryškios persvaros. Daugelis pusių taip pat gali vetuoti sprendimus. Tiek EPP, tiek naujoji liberalų ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono judėjimo sąjunga turi pakankamai balsų blokuoti svarbiausią klausimą – sekančio Europos Komisijos prezidento paskyrimą.
„Niekada nemačiau, kad pagrindinės politinės jėgos vaidintų tokį svarbų vaidmenį Tarybos viduje“, – tvirtino Europos žaliųjų partijos viceprezidentas Reinhardas Butikoferis.
Teoriškai, jeigu sutiktų bendradarbiauti, veto galėtų pareikšti ir tradicinėms partijų šeimoms nepriklausančių šalių (Jungtinės Karalystės, Graikijos, Vengrijos, Italijos ir Lenkijos) vyriausybės.
Norint EP balsavimui nominuoti EK prezidento kandidatūrą reikia, kad mažiausiai 21 ES šalis, kurioje gyvena bent 65 proc. Bendrijos gyventojų, paremtų šį sprendimą.
EP gyvenimas taip pat nėra ramus. Institucijos vadovai palaiko spitzenkandidaten procedūrą, tačiau nėra sutariama, kad turėtų užimti šią vietą – EPP lyderis vokietis Manfredas Weberis, socialistas ir EK pirmasis viceprezidentas Fransas Timmermansas ar konkurencijos eurokomisarė liberalė Margrethe Vestager.
Tai gali reikšti, kad EVT atmes visus tris kandidatus ir bus vėl grįžta į pirmąjį langelį.
Dabartinis EVT prezidentas Donaldas Tuskas tikisi, kad sprendimas dėl EK prezidento posto bus priimtas iki šio mėnesio pabaigos, tačiau didelė tikimybė, kad šį vakarą nepriėmus sprendimo paieškos gali nusitęsti dar bent mėnesį ar du.
Vokietijos ir Prancūzijos nesutarimai
Šios šalys yra du stipriausi balsai, kurie palaiko skirtingas pozicijas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel palaiko spitzenkandidaten procedūrą, nes M.Weberis yra EPP ir jos partijos narys. Tuo tarpu E.Macronas niekada nesižavėjo šia procedūra ir nori EK prezidentą rinkti kitaip.
Tačiau nepaisant to, ko nori vokiečiai ir prancūzai, jie turi atsižvelgti ir į kitų šalių pozicijas.
Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May žada palaikyti bet kokį daugumos pasiūlymą ir nesikišti į ES reikalus, tačiau jeigu sprendimo priėmimas užsitęs, nėra aišku ar kitas britų lyderis bus toks sukalbamas.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas reiškia didelę kritiką M.Weberiui, tuo tarpu Lenkijos valdantieji teigia, kad niekada nepritars F.Timmermanso kandidatūrai, nes jis palaiko Lenkijos baudimą už ES taisyklių pažeidimą.
Slovakija ir Čekija skelbia, kad kaip kompromisinį variantą palaikytų vyriausiąjį ES „Brexit“ derybininką Michelį Barnier.
Tuo tarpu šalims kaip Italija derybos dėl EK prezidento posto yra dar vienas būdas „prastumti“ savo interesus. Šiuo metu šaliai priklauso trys svarbūs postai – Europos Centrinio Banko prezidento, ES aukščiausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir EP prezidento. Tačiau greitu metu jie visus juos praras.
Dabartiniai Italijos valdantieji tokių aukštumų jau nepasieks, tačiau jie tikisi gauti bent vieną aukštą postą ir nori išvengti gresiančių sankcijų dėl biudžeto deficito nepaisymo.
Nėra aišku, ką palaiko Italijos valdžia, tačiau jie tikrai nusiteikę prieš buvusį Belgijos premjerą Guy Verhostadtą, kuris turi ambicijų tapti sekančiu EP prezidentu.
Politikas suerzino Italiją pavadindamas premjerą Giuseppe Conte „lėle, kurią valdo du vicepremjerai“.
Laikas spaudžia
EVT taip pat susiduria su spaudimu iš EP. Pirmoji naujai išrinkto EP plenarinė sesija prasidės liepos 2-ąją, jos metu bus renkamas sekantis EP prezidentas. Jeigu šiandien EVT nebus priimtas sprendimas dėl EK prezidento posto, tai apsunkins tolesnes postų dalybas
ES sutartys EVT įpareigoja atkreipti dėmesį į EP rinkimų rezultatus, taip pat siekti balanso tarp politinių jėgų, regionų ir demografijos. EVT lyderiai yra išreiškę norą siekti didesnės lyčių lygybės. Tai reiškia, kad daugiau moterų užims aukščiausius ES postus.
Dar daugiau kompleksiškumo situacijai atneša tai, kad keturios pagrindinės politinės jėgos šiuo metu derasi dėl savo politinės darbotvarkės.
D.Tuskas išlieka optimistiškas, kad sprendimas dėl EK prezidento kandidatūros bus priimtas dar šiandien, tačiau išlieka tikimybė, jog šiandien vakare bus sugrįžta prie balto puslapio ir derybos su tęsiamos toliau.
