Europos žaliosios ideologijos atstovai turi progą džiaugtis.
Jie pasididino EP turėtą mandatų skaičių ir jau pradėjo ruoštis panaudoti savo išaugusį vaidmenį keliant kovos su klimato kaita, socialinio teisingumo ir pilietinių laisvių klausimus.
Rinkėjai susirūpinę klimatu
„Tai buvo puiki rinkimų baigtis, tačiau kartu įgavome didelę atsakomybę, nes rinkėjai mumis pasitikėjo“, – tvirtino Nyderlandų europarlamentaras ir vienas iš žaliųjų judėjimo lyderių Basas Eickhoutas.
Šis politikas yra įvardijamas kaip vienas potencialių kandidatų į Europos Komisijos (EK) prezidento postą.
„Mūsų rinkėjai, ypač jaunoji karta, yra labai susirūpinę klimato kaitos klausimais. Jie yra už Europos Sąjungą, tačiau nemano, kad Bendrija šiuo klausimu daro pakankamai“, – teigė B.Eickhoutas.
Žaliosios partijos ne vienoje šalyje sulaukė milžiniško susirūpinusios visuomenės palaikymo.
Vokietijos žaliųjų partija padvigubino savo rėmėjų ratą ir rinkimuose užėmė antrąją vietą. Tokį pat rezultatą pasiekė Suomijos žalieji. Liuksemburge ir Prancūzijoje šios krypties partijos liko trečios.
Žalieji – labai vieningi
Naujai išrinktame EP žaliosios partijos surinko 11 mandatų daugiau nei kraštutinės dešinės populistai, kuriuos į rinkimus vedė Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini.
Tačiau vargu ar jam, net ir nesiruošiančiam keliauti į Briuselį, pavyks suvienyti skirtingų šalių populistus. O štai žalieji turi puikią progą pasinaudoti situacija.
Parlamente visą laiką dominavusios centro kairės ir centro dešinės partijos prarado turėtą daugumą. Taigi norėdami užtikrinti sklandų darbą ir sprendimų priėmimą Europos liaudies partija (EPP) bei Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas („S & D“) privalės eiti į koaliciją su žaliaisiais ir liberalais.
Didžiosios partijos tikrai yra pasiruošusios kalbėtis. Konservatyvios EPP pagrindinis kandidatas į EK prezidento postą Manfredas Weberis pirmadienį pareiškė, kad žalieji yra „galimas partneris darbui ateityje“.
„Mes turime susėsti prie derybų stalo ir užsitikrinti mandatą ateinantiems penkeriems metams“, – tvirtino M.Weberis.
Nebus tiktai kalbos
Tačiau žaliųjų parama turi savo kainą.
„Turime imtis gerokai ryžtingesnių veiksmų kovodami su klimato kaita, būtina pakeisti požiūrį: apmokestinti anglies dvideginio emisiją, tinkamai mažinti aviacijos keliamą taršą, kurti ekologiškesnį žemės ūkį“, – teigė B.Eickhoutas.
2015 metais Paryžiuje pasaulio šalys sutarė neleisti klimatui atšilti daugiau nei 2 laipsniais, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
28 ES šalys tuo metu sutarė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį 40 proc., palyginti su lygiu, kuris buvo 1990-aisiais.
Tačiau mokslininkai įspėja, kad Europa ir kitos didžiosios ekonomikos turi siekti dar didesnių tikslų kovojant su šia problema.
Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos atstovai praėjusių metų spalį įspėjo, kad iki amžiaus pabaigos klimatas atšils iki 4 laipsnių, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
„Mes norime progreso socialinės apsaugos srityje ir mažinant nelygybę. Taip pat reikalausime ryžtingesnių veiksmų teisinės valstybės viršenybės srityje. Gana žaisti politiką“, – pareiškė B.Eickhoutas.
Reikalaus, o ne prašys
Vokietijos žaliasis Svenas Gieholdas antrino B.Eickhoutui ir tvirtino, kad ES turi įsipareigoti apginti pilietines žmonių teises Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Maltoje.
„Šie rinkimai mums suteikia daugiau teisių to reikalauti. EP turės kalbėti šiomis temomis“, – teigė S.Gieholdas.
Stiprus žaliųjų pasirodymas privertė centro kairės ir centro dešinės partijas Europoje pripažinti, kad į klimato kaitos klausimus būtina atkreipti dėmesį. Prancūzijos premjeras Edouard’as Philippe’as pripažino žaliųjų keliamų klausimų svarbą, o Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos pirmininkas Markus Söderis pripažino, kad žalieji yra pagrindiniai valdančiųjų konkurentai.
S.Gieholdas žaliųjų partijų pasirodymą pavadino „sekmadieniu už ateitį“. Taip sakydamas jis turėjo galvoje 16 metų švedų aktyvistę Gretą Thunberg, kurios organizuojami protestai vadinami „penktadieniais už ateitį“.
Tiesa, žaliųjų banga dar nenušlavė visos Europos. Vidurio ir Rytų Europoje šios partijos iškovojo vos kelias vietas.
Šiame regione mažai stiprių žaliųjų partijų, dėl klimato kaitos dažniausiai nuomonę reiškia liberalios partijos.
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.
