Vakar Prancūzijos sostinėje prasidėjo seniausia ir didžiausia pasaulyje Paryžiaus aviacijos paroda. Šios aviacijos gerbėjų šventės išvakarėse „Boeing“ vadovas D.Muilenburgas prisiminė dvi skaudžiausias praėjusių metų aviacijos katastrofas.
2018-ųjų spalį Indonezijoje į Javos jūrą nukrito iš Džakartos oro uosto vos prieš 13 minučių pakilęs lėktuvas. Žuvo visi 189 juo skridę asmenys.
Nepraėjus nė pusmečiui „Boeing 737 MAX“ patyrė dar vieną kraupią nelaimę. Šių metų kovo 10-ąją vos 6 minutės po pakilimo iš Adis Abebos sudužo dar vienas lėktuvas. Šį kartą žuvo 157 lėktuve buvę asmenys.
„Boeing“ atstovai tik paskelbus preliminarias katastrofų tyrimo ataskaitas pripažino, kad „Boeing 737 MAX“ atakos kampo įspėjimo signalas galėjo būti įrengtas netinkamai, o dabar paskelbė, kad įmonė prastai tvarkėsi su kilusia krize.
D.Muilenburgas tvirtino, kad kompanijos vykdyta komunikacija buvo nenuosekli ir nepriimtina.
Įmonės vadovas pridūrė, kad jie nesugebėjo tinkamai bendrauti su skrydžius organizuojančiomis kompanijomis ir reguliavimo tarnybomis, dėl to visi „Boeing 737 MAX“ lėktuvai nutupdyti ant žemės.
„Žinoma, mes galime padaryti pakeitimus ir juos padarysime“, – kalbėjo D.Muilenburgas.
Etiopijos ir Indonezijos aviakatastrofų tyrimo metu paaiškėjo, kad dėl tragedijų nekalti pilotai, o problemų sukelti galėjo lėktuvą skrydžio metu stabiliu turinti išlaikyti manevravimo charakteristikų didinimo sistema (MCAS).
Ši sistema automatiškai kreipia lėktuvo nosį žemyn, jeigu yra prarandama kėlimo jėga.
Manoma, jog avarijos metu klaidingai suveikė atakos kampo įspėjimo signalas, o tai pilotus pasmerkė kovai su bandymu suvaldyti nevaldomą orlaivį.
D.Muilenburgas taip pat tvirtino, kad pilotų kabinoje sistema, pranešanti apie lėktuvo sparnų siunčiamus skirtingus duomenis apie atakos kampą, turėjo būti įrengta visuose lėktuvuose, bet ji veikė tiktai pirkėjams užsisakius papildomus saugumą užtikrinančius paketus.
„Padarėme klaidą diegdami šį įspėjimą“, – Paryžiuje kalbėjo „Boeing“ viršininkas.
Tiesa, ši lemputė didelės įtakos skrydžio saugumui neturėjo, tačiau ji taip pat buvo prijungta prie MCAS.
Skelbiama, jog „Boeing“ apie netinkamą signalo veiklą žinojo jau 2017 metais, bet informacija apie tai viešai pasidalijo tik po spalį Indonezijoje įvykusios tragedijos.
Tai papiktino lėktuvų pilotus, kurie kritikavo „Boeing“ duodant jiems pilotuoti lėktuvus ir nesuteikiant visos būtinos informacijos.
Sekmadienį D.Muilenburgas tvirtino, jog pirmasis „Boeing“ tikslas dabar yra atkurti sugriuvusį pasitikėjimą.
Kompanija jau pristatė MCAS pakeitimus ir tikisi, kad reguliavimo tarnybos netrukus juos patvirtins.
Naujos sistemos bandymai gali būti pradėti vykdyti dar šią savaitę.
Lėktuvus gaminanti kompanija tikisi, jog „Boeing 737 MAX“ iki metų šių metų pabaigos vėl skraidys, tačiau JAV federalinė aviacijos administracija teigia, kad siekiant nesuklysti bandymai bus organizuojami itin kruopščiai ir tiek laiko, kiek tik reikės.
Nerimas pastaruoju metu kilo ir dėl „Boeing 787 Dreamliner“ modelio lėktuvų.
Kompanija paskelbė, kad bandymų metu kelis kartus nesuveikė lėktuvo varikliuose kilusį gaisrą turinti užgesinti sistema.
Tačiau lėktuvų reguliavimo tarnybos nusprendė bent kol kas nenusodinti šio modelio lėktuvų ant žemės, nes iš tikrųjų šio lėktuvo modelio variklio gaisras dar nebuvo užfiksuotas.
Parengta pagal „Deutsche Welle“, „The Guardian“ informaciją.
