Mirtį sėjanti bakterija įsiveisė penkiolikos regionų ligoninėse, o didžiausiu epidemijos centru, be sostinės Varšuvos, tapo su Lietuva besiribojantis Palenkės regionas.
Vien oficialiai pernai Mazovijos vaivadijoje su sostine Varšuva bakterija apsikrėtė per 2,3 tūkst., o Palenkės regione – beveik septyni šimtai žmonių.
Pagal oficialią statistiką, pernai Palenkės bei Mazovijos regionuose nuo šios bakterijos mirė vos po keletą žmonių, tačiau medicinos ekspertai spėja, jog aukų buvo keleriopai daugiau.
Tai paliudijo praėjusią savaitę paviešintas grupinis teismo ieškinys prieš vieną Varšuvos ligoninę.
Pacientų mirtį nuslėpė?
Keliolika žmonių bendru skundu apkaltino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ligoninę, kad ji nuslėpė nuo pacientų siaučiančią minėtą epidemiją, – dėl to mažiausiai keliolika ligonių užsikrėtė, o trys mirė. Siekiant nuslėpti epidemiją kaip pacientų mirties priežastis buvo nurodomos visai kitos ligos.
Apgaulę atskleidė viena moteris, siekusi išsiaiškinti, kodėl staiga po širdies operacijos mirė jos tėvas, nors operacija buvo sėkminga ir jis po kelių dienų turėjo būti išrašytas.
Moters reikalavimu buvo atliktas pakartotinis skrodimas ir jis paliudijo, jog žmogus mirė todėl, kad ligoninėje užsikrėtė bakterija „Naujasis Delis“, kuri sukėlė kraujo užkrėtimą.
Minėta bakterija būtent tuo ir pasižymi: yra pavojinga senyviems bei nusilpusiems po operacijų žmonėms. Ji sparčiai išplinta ligoninėse prastai laikantis higienos.
Į žmogaus organizmą patekusi bakterija apsigyvena virškinimo sistemoje ir gali joje išbūti net kelerius metus. Jeigu žmogaus organizmas stiprus, bakterija savo mirtį nešančių savybių gali neparodyti, bet toks žmogus tampa infekcijos platintoju.
Turėjo ligonius izoliuoti
Siaučiant epidemijai ligoninės privalo visiems pacientams atlikti specialius tyrimus ir visus infekcijos nešiotojus izoliuoti.
Tokio principo Lenkijos ligoninės nesilaikė, todėl bakterija, kurią į gimtinę prieš 8 metus iš komandiruotės Konge parsivežė vienas tautietis, išplito po visą šalį.
Mokslų akademijos Mikrobiologijos komiteto vadovė profesorė Waleria Hryniewicz šį bakterijos išplitimą įvardijo kaip „precedento neturintį įvykį“, darantį šaliai „didžiulę gėdą“.
Tai, kad Lenkijos SAM nekontroliuoja situacijos, paliudijo ir Aukštųjų kontrolės rūmų (AKR) ataskaita.
Jame teigiama, kad epidemija pavojingai plinta, tačiau ligoninės nesidalija informacija viena su kita, nepateikia visų duomenų ministerijai, todėl nėra žinomas tikslus susirgusių ir mirusių pacientų skaičius.
Akademikai pasipiktinę
„Jokioje Europos Sąjungos valstybės sostinėje, išskyrus Varšuvą, nenutiko taip, kad bakterijos „Naujasis Delis“ židiniai įsisuktų į daugumą ligoninių“, – pareiškė Valstybinio vaistų instituto Molekulinės mikrobiologijos katedros vedėjas profesorius Marekas Gniadkowskis.
Epidemiologijos specialistai senokai ragina skelbti pavojų ir įvesti griežtas apsaugos priemones gydymo įstaigose, tačiau ministerija tokius raginimus ignoruoja.
Manoma, jog ligoninių vadovai nenori viešinti tikslaus užsikrėtusiųjų skaičiaus dėl to, kad nebūtų apkaltinti dirbę aplaidžiai ir pacientai nekeltų teismo bylų.
Ministerija esą neskelbia epidemijos nenorėdama sukelti panikos ir pakenkti gydymo įstaigų autoritetui. Be to, baiminamasi didžiulių papildomų išlaidų, nes nuolat tektų atlikti visų pacientų bakteriologinius tyrimus ir skubiai visuose ligoninių skyriuose kurti papildomas vienvietes izoliuotas palatas.
„Naujuoju Deliu“ populiariai vadinama bakterija Klebsiella pneumoniae NDM. Toks pavadinimas prigijo dėl to, kad pirmą kartą 2008 metais bakterija buvo aptikta Indijos sostinės ligoninėje gulinčio paciento organizme.
Atsparios antibiotikams
Ši bakterija pavojinga tuo, kad sugeba paskleisti geną, kuris lemia atsparumą antibiotikams ir kitoms bakterijoms, sukeliančioms tokias ligas kaip dizenterija ir cholera.
Į žmogaus organizmą patekusi bakterija apsigyvena virškinimo sistemoje ir gali joje išbūti net kelerius metų.
Susirgusiam plaučių, šlapimo takų ir kitomis uždegimo ligomis ligoniui nepadeda jokie antibiotikai. Gydytojai tokiu atveju gali tiktai stebėti ligos eigą ir tikėtis, kad žmogaus organizmas bus atsparus ir pats įveiks negalavimus.
Mokslininkai spėja, kad bakterijos susiformavimą lėmė per didelis antibiotikų kiekis žmonių organizme, susidaręs dėl neatsakingo šių vaistų vartojimo.
Antibiotikai dažnai vartojami ne tik dėl negalavimų, kartais nebūtinai rimtai susirgus – jų gaunama ir su maistu.
Antibiotikais piktnaudžiauja tiek ūkininkai, tiek maisto gamintojai. Bakterijos suaktyvėjimą gali nulemti tai, kad dalis uždegimo ligomis susirgusių žmonių neišsigydo jų iki galo ir taip atveria kelią bakterijai daugintis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo antibiotikams atsparių bakterijų pernai mirė apie 700 tūkst. žmonių, o 2020 metais tai gali tapti 10 mln. žmonių mirties priežastimi. Lenkijoje 2013 m. ši bakterija nustatyta 105 ligoniams, po dvejų metų – jau 1100, o dabar kas mėnesį užsikrečia apie 400 asmenų.
Dėl židinių ligoninėse ekspertai kaltina prastą medikų higieną, mažą izoliacinių palatų skaičių ir tai, kad taupumo sumetimais atliekama mažai tyrimų.
Dėl to išsiaiškinami ne visi susirgimo atvejai, o tokie asmenys tampa ligų platintojais.
