Merginai buvo 22 metai. Ji ką tik pabaigė studijas ir įsidarbino vietinėje mokykloje, kur mergaites mokė apie namų šeimininkių pareigas.
Tačiau tais pačiais metais Japonija užpuolė JAV ir amerikiečiai įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą. Visos Jungtinės valstijos buvo mobilizuotos vienam tikslui, rašo „The Daily Beast“.
Išsiuntus karius į skirtingus pasaulio taškus šalyje atsirado daugiau galimybių moterims, net ir dirbti kariuomenėje, ko iki šiol nebuvo.
Įdarbinimo centrai atsirado visoje šalyje. Vienas jų buvo įkurtas ir Linčberge, kur leitenantas Pasvo Carlsonas turėjo ieškoti moterų savanorių.
Jis moterims žadėjo 1,8 tūkst. dolerių per metus algą, o tuo metu tai buvo žymiai didesnė alga, nei ji gaudavo mokykloje. Tačiau jo siūlomas darbas neturėjo jokio aprašymo. Moterims jis pasakojo, kad tai yra aukščiausio lygmens paslaptis.
G.Grabeel susidomėjo pasiūlymu. Tėvas jai leido keliauti į kitą šalies dalį ir „tvarkyti popierius“ kelis kitus mėnesius.
Tačiau šiame darbe moteris praleido sekančius 36 metus ir dirbo didžiausioje Vakarų pasaulio kontržvalgybos paslaptyje. Pirma tai vadinosi „The Blue Problem“ (liet. „mėlynoji problema“), o vėliau projektas įgavo „VENONA“ pavadinimą.
Šiame projekte dirbo lingvistas ir matematikas Meredithas Gardneris, kuris vėliau žymiai prisidėjo prie sovietų šnipų, kurie vogė JAV branduolines paslaptis, atskleidimo.
Iki šiol nėra viskas žinoma apie slaptą „VENONA“ projektą, nors praėjusio amžiaus pabaigoje ir buvo išslaptinti dokumentai apie šį projektą.
Tačiau ne visi prie šio projekto dirbę asmenys buvo patenkinti. M.Gardneris gailėjosi dėl darbo čia. Knygą apie „VENONA“ parašęs Peteris Wrightas tvirtina, kad M.Gardneris džiaugėsi dėl savo darbo, tačiau gailėjosi dėl to, kaip tie vaisiai vėliau buvo panaudoti.
Po to, kai sovietai išbandė atominę bombą, „VENONA“ potencialiais šnipais įtarė šimtus žmonių. Daugelis jų buvo suimti, nužudyti. Daugelis jų buvo nekalti ir niekuo su tuo nesusiję, tačiau prarado savo darbo vietas ir ateities karjeros perspektyvas.
Tuo tarpu G.Grabeel vienas pirmųjų darbų buvo darbas su dešimtimis tūkstančių šifruotų sovietų telegramų, kurias JAV perėmė tarp 1942 ir 1946 metų.
Sovietinės telegramos buvo nenulaužiamos. Ekspertai teigė, kad sovietų kriptologai užrakindavo du kartus duris, o tada išmesdavo raktą. Taip sudėtingai buvo koduojamos telegramos. Po karo į G.Grabeel skyrių buvo perkelti patyrę dešifruotojai, kurie galiausiai atrado tam tikrus pasikartojimus.
Vieną po kito aiškėjo vardai sovietų agentų, kurie galimai buvo infiltravęsi į JAV vyriausybės ir mokslo institucijas. Tačiau toli gražu ne visos telegramos buvo iki galo iššifruotos. Neaišku, kokias paslaptis gali jos slėpti.
Taip pat kaip ir ne visi telegramose minėti asmenys galėjo būti kalti. Žmonės kritikuoja sprendimą taip ilgai neišslaptinti „VENONA“ dokumentų. Jie mano, kad tai gali slėpti daugybę konspiracijos teorijų.
Yra žinoma, kad vienas aukštas pareigas užėmęs šnipas turėjo priėjimą prie „VENONA“ operacijos. Tad tikroji šio projekto reikšmė išlieka diskusijų klausimu dar ir šiandien.
