Bendras rinkėjų aktyvumas siekė 51 proc., lyginant su 42,6 proc. 2014-aisiais. Tai užbaigė 40 metų besitęsusį rinkėjų susidomėjimo EP rinkimais mažėjimą.
Po dešimtmečio ES branduolį krėtusių krizių – euro krizės, migrantų antplūdžio ar instituciją sugriauti norinčių politinių jėgų iškilimo – rinkėjai plūdo balsuoti miniomis. Lietuvoje aktyvumas buvo 53,12 proc.
Rinkėjai 28 ES šalyse rinko 751 narį į Europos Parlamentą. Kai tik Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES, EP narių skaičius sumažės iki 705.
Centristai patyrė praradimų
Gegužės 23-26 dienomis Bendrijoje vykusiuose rinkimuose smarkiai sustiprėjo žaliosios partijos, tačiau prasčiau, nei prognozuota, pasirodė dešiniojo sparno populistai ir euroskeptikai.
Tačiau rinkėjai atmetė tai, kas buvo nusistovėję EP jau ne vieną kadenciją – centristų valdžią. Tiesa, nors naujasis EP bus labiau fragmentuotas, proeuropietiški politikai sudarys stiprią daugumą.
Centristinė Europos liaudies žmonių partija (EPP), kuri dominavo EP pastarąjį dešimtmetį – iš jos yra ir trijų pagrindinių ES institucijų vadovai – pasirodė prastokai.
EPP ir toliau bus didžiausia grupė 751 vietos Parlamente, tačiau šią kadenciją turės 179 vietas vietoje 216, kurias turėjo, kaip rodo paties EP projekcijos.
Tokie EPP praradimai dabar kelia abejonių, ar naujuoju Europos Komisijos vadovu tikrai galės tapti favoritu laikomas Manfredas Weberis, kuris tikėjosi sudaryti aljansą su kitais centristais, ir užimti šį postą.
M.Weberis paragino EPP formuoti koaliciją socialistais, liberalais ir žaliaisiais.
Centro dešinės partijos Prancūzijoje ir Ispanijoje patyrė smarkių pralaimėjimų, o Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) taip pat prarado vietų, tačiau su 29 EP nariais (praėjusioje kadencijoje turėjo 34) CDU vis tiek bus didžiausia nacionalinė partija Parlamente.
Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) šių metų rinkimuose taip pat pasirodė prasčiau nei 2014-aisiais. Preliminarūs rezultatai rodo, kad S&D turi atitekti 150 vietų. Ankstesniuose rinkimuose S&D iškovojo 191 vietą.
Euroskeptikams pasisekė ne visur
Kaip ir buvo prognozuota, britai atkeršijo iš „Brexit“ krizės nesugebėjusiai išvesti savo šalies valdžiai ir balsavo už euroskeptiko Nigelo Farage'o „Brexit“ partija.
N.Farage'o politinė jėga turės 29 mandatus EP, Theresos May konservatoriai – 4, Jeremy Corbyno leiboristai – 10, liberaldemokratai – 16, žalieji – 7.
Nacionalistai euroskeptikai triumfavo Italijoje bei Prancūzijoje – tiesa ne taip įspūdingai, kaip patys sau žadėjo.
Italijos partijos „Lyga“ vedlys, šalies vicepremjeras Matteo Salvini gavo 30 proc. balsų ir turėtų gauti 28 vietas Parlamente.
Marine Le Pen kraštutiniai dešinieji iš „Nacionalinio sambūrio“ surinko daugiausia balsų rinkimuose su 23,6 proc. ir kiek pralenkė proeuropietiškojo prezidento Emmanuelio Macrono partiją, kuri surinko 22,4 proc. Tačiau 2014-aisiai M.Le Pen sekėsi geriau, tais metais ji gavo 25 proc. balsų.
Vokietijoje kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ gavo mažiau nei 11 proc., kai pernai surinko 7,1 proc. Tačiau pasirodė prasčiau, nei visuotiniuose Vokietijos rinkimuose 2017-aisiais.
Nyderlandų „Laisvės partija“, kuriai vadovauja antiislamiškų pažiūrų Geertas Wildersas prarado visas vietas EP. Panašu, kad visas jo vietas susišlavė kita populistinė partija – „Demokratijos forumas“.
Lenkijoje triumfavo valdančioji Teisės ir teisingumo partija, kuri surinko apie 43 proc. balsų ir užnugaryje paliko proeuropietiškų partijų koaliciją. Tačiau lenkai su M.Salvini ir jo bendražygiais nesibičiuliauja.
Kraštutinių dešiniųjų nacionalistai politikai šiame parlamente gali turėti mažiausiai 108 vietas, dabar jų buvo 78. O euroskeptikai konservatoriai turėtų turėti dar 61 vietą.
Vis dėlto euroskeptikams nepavyks sudaryti žadėto stipraus trečdalio EP narių. O partijos, kurios pasisako už ES stiprinimą turės du trečdalius vietų EP.
Atsirito žaliųjų ir liberalų banga
Žalieji šventė daugybėje Europos valstybių – ypač Vokietijoje, kur partija „Die Gruene“ atsidūrė antroje vietoje surinkusi 20 proc. balsų ir už nugaros paliko Socialdemokratų partiją, A.Merkel koalicijos partnerius.
Žalieji taip pat labai gerai pasirodė Prancūzijoje, Airijoje, Belgijoje ir bus ketvirta pagal dydį partija EP. Teigiama, kad turėdami 67-70 narių (prieš tai buvo 52) jie bus koalicijoje su centristais.
„Svarbiausia šį kartą buvo turinys ir vertybės“, – teigė Vokietijos žaliųjų lyderė Ska Keller, kurios partijai svarbiausia kova su klimato kaita, socialinis teisingumas ir pilietinės laisvės.
Gerai pasirodė liberalai, kurie naujajame EP iš viso turėtų užimti 107-108 vietas. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) vietų skaičius parlamente turėtų gerokai išaugti – nuo 69 vietų.
„Europa grįžo ir Europa yra populiari! Stipriai proeuropietiškai daugumai reikės liberalų“, – sekmadienį džiaugėsi liberalų frakcijos lyderis Guy Verhofstadtas.
Tai pirmas kartas per 40 metų, kai centro-kairės ir centro-dešinės partijos negali vienos suformuoti daugumos.
Parengta remiantis „Reuters“, „EU Observer“, BBC, „The Guardian“, LR.
