Palaikai buvo rasti šiemet sausį Bresto mieste prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos pradėjus gyvenamųjų namų statybą buvusioje žydų geto teritorijoje.
Palaikų perlaidojimo ceremonijoje miesto kapinėse trečiadienį dalyvavo maždaug 300 žmonių, tarp jų – valdžios atstovai, diplomatai ir žydų bendruomenių nariai. Palaikai buvo sudėti į 120 mėlynų karstų, paženklintų Dovydo žvaigždėmis, ir palaidoti dideliame bendrame kape.
„Taip siela iškeliauja į dangų, todėl žydų bendruomenei buvo labai svarbu, kad tai būtų atlikta pagal žydų tradicijas“, – per ceremoniją kalbėjo Izraelio ambasadorius Baltarusijoje Alonas Shohamas.
Baltarusijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno gausi žydų bendruomenė. Getą Breste, kuris prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė Lenkijai, naciai įkūrė 1941 m. ir čia įkalino maždaug 28 tūkst. žmonių.
Per geto likvidavimą 1942-aisiais 17 tūkst. kalinių buvo išvaryti už miesto ir sušaudyti. Likusių geto gyventojų likimas iki šiol buvo nežinomas.
Kai šių metų sausį darbininkai pradėjo dėti pamatus prabangiems namams buvusioje geto teritorijoje, jie aptiko žmonių palaikų.
Jų buvo atrasta tiek daug, kad į pagalbą ekshumacijai teko kviestis kariškius iš specialaus paieškos dalinio. Atlikus palaikų ekspertizę nustatyta, kad atrasta net 1214 žmonių palaikų.
Dalis kaukolių turėjo skylių nuo kulkų, kurios rodo, jog aukos buvo nušautos į galvą iš nugaros.
Tarp palaikų ekspertai rado ir drabužių bei avalynės likučių, taip pat asmeninių daiktų.
Bresto valdžia nepaisė žydų bendruomenių būgštavimų, kad buvusioje geto teritorijoje gali būti ir daugiau palaikų, ir nesutiko stabdyti statybų istoriniame miesto centre.
Projekto plėtotojas taip pat buvo nesuinteresuotas sustoti: skelbimuose nurodoma 1100 eurų kaina už kvadratinį metrą dvigubai viršija vidutines kainas mieste.
Bresto žydų bendruomenės pirmininkė Regina Simonenko kritikavo valdžios skubėjimą tęsti statybos darbus ir nenorą atlikti palaikų DNR tyrimus.
„Mums pasakė, kad DNR tyrimai kainuos brangiai ir užtruks ilgai“, – sakė R.Simonenko.
Savo žodį šiuo klausimu tarė ir Pasaulio žydų kongresas.
„Breste vykstantis statybų projektas yra mieste gyvenusių žydų, kurie buvo šaltakraujiškai nužudyti toje pačioje vietoje, atminimo įžeidimas“, – teigiama kovo mėnesį paskelbtame organizacijos pareiškime.
Vietos istorikė Irina Lavrovskaja kelis mėnesius bergždžiai rinko parašus peticijai prieš namų statybas minėtoje vietoje.
„Aš nežinau, kaip galima statyti namus ant kaulų, – piktinosi moteris. – Mes turime čia atidengti paminklą žuvusiesiems atminti.“
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
