Tai yra naujausias veiksmas prieš įstatymų leidėjus, prisidėjusius prie praėjusio mėnesio nesėkmingo sukilimo.
E. Zambrano yra Nacionalinės Asamblėjos pirmininko Juan Guaido, kurį daugiau kaip 50 valstybių pripažįsta laikinuoju Venesuelos lyderiu, pavaduotojas. J. Guaido organizavo minėtą balandžio 30-osios sukilimą prieš prezidentą Nicolas Maduro.
„Perspėjame Venesuelos žmones ir tarptautinę bendriją: režimas pagrobė pirmąjį (Nacionalinės Asamblėjos) pirmininko pavaduotoją“, – sakė J. Guaido, kuris dėl valdžios su N. Maduro varžosi nuo sausio, kai pasiskelbė laikinuoju prezidentu.
„Jie bando sunaikinti visiems venesueliečiams atstovaujančią jėgą, bet jie to nepasieks“, – sakė J. Guaido.
Jungtinės Valstijos ir kelios Lotynų Amerikos valstybės kritikavo E. Zambrano areštą.
Jau uždarytos savo ambasados Karakase paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ Vašingtonas E. Zambrano sulaikymą pavadino „neteisėtu ir neatleistinu“. JAV perspėjo dėl „pasekmių“, jei jis nebus tučtuojau paleistas.
Anksti ketvirtadienį prezidentas Donaldas Trumpas, kurio šalis viena pirmųjų parėmė J. Guaido, sakė, kad „aptarinėja baisų Maduro piktnaudžiavimą“.
JAV prezidentas nepaminėjo E. Zambrano, bet sakė, kad Vašingtonas palaikys Venesuelos žmones, „kad ir kiek tai truktų!“.
Drauge su JAV dėl E. Zambrano arešto protestavo Argentina, Kolumbija, Čilė ir Peru.
Atskirai Venesuelos Aukščiausiasis Teismas apkaltino dar tris įstatymų leidėjus, parėmusius J. Guaido sukilimą, kuris išprovokavo dvi dienas trukusius smurtinius susirėmimus tarp saugumo pajėgų ir protestuotojų.
Generalinis prokuroras Tarekas Williamas Saabas sakė, kad per šiuos susirėmimus žuvo šeši žmonės.
Minėti trys parlamentarai – Freddy Superlano, Sergio Vergara ir Juanas Andresas Mejia – kaltinami valstybės išdavimu ir sąmokslu.
Iš viso dėl paramos J. Guaido jau apkaltinta 10 opozicijos parlamentarų: antradienį Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad bus teisiami kiti septyni deputatai.
Netrukus po šio pranešimo konstitucinė asamblėja, kuri iš esmės automatiškai pritaria režimui, panaikino šių septynių įstatymų leidėjų teisinę neliečiamybę.
J. Guaido neliečiamybė buvo panaikinta balandžio 2 dieną.
Konstitucinė asamblėja, kurią N. Maduro įsteigė norėdamas nustumti į šalį Nacionalinę Asamblėją, yra sakiusi, kad sustabdys visų sukilimą parėmusių parlamentarų neliečiamybę.
Antradienį po kaltinimų pirmiems deputatams J. Guaido sakė, kad vyriausybės „vienintelis atsakas... yra persekioti, nes jie nebevaldo, nes jie nebevadovauja“.
Venesuela penkerius metus kenčia nuo recesijos, paskatinusios nuo 2015 metų daugiau kaip 2,7 mln. žmonių pabėgti nuo skurdo, hiperinfliacijos, maisto deficito ir nesaugumo, rodo Jungtinių Tautų skaičiai.
Trečiadienį N. Maduro perspėjo dėl galimos „karinės eskalacijos“ su J. Guaido remiančia kaimynine Kolumbija, Bogotai apkaltinus Venesuelą savo teritorijoje teikiant prieglobstį kairiųjų partizanams.
