Jie tikino esantys šokiruoti ir sunerimę, nes negali balsuoti dėl absurdiškų kliūčių, nors šie rinkimai, kuomet referendume bus balsuojama ir dėl pilietybės išsaugojimo, jiems buvo ypač svarbūs.
Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybė tikina, kad negavusių biuletenių yra ir kitose valstybėse ir ragina taisyti įstatymus, kad užsienio lietuviai galėtų atlikti Konstitucijoje numatytą pilietinę pareigą.
Biuleteniai keliauja jau beveik mėnesį
Italijos lietuvė Sandra Šapalaitė dar kovo viduryje užsiregistravo, kad gegužės 12 – ąją rinkimuose balsuos paštu. Ambasados duomenimis biuletenis jai buvo išsiųstas dar balandžio 19 – ąją, kartu su kitais beveik 200 biuletenių tiems, kurie užsiregistravo anksčiausiai.
Tačiau laiško iš ambasados su labai svarbiais dokumentais S. Šapalaitė iki šiol negavo, nors nuo Romos iki miestelio Emilijos Romanijos regione, kuriame gyvena, vos 4 valandos kelio.
Lietuvė pasakojo bandžiusi vietiniame pašte teirautis, kur pradingo jai skirtas laiškas, nors neregistruotų laiškų, kokiais keliauja biuleteniai, susekti neįmanoma.
„Man buvo pasakyta: kai atsiųs, tai ir gausit. Aš paklausiau pašte kokiu greitkeliu paštininkas eina – pasiimsiu“ – pašto darbu piktinosi lietuvė.
Labiausiai jai skaudu, kad dėl visiškai nepateisinamų priežasčių praktiškai prarado galimybę balsuoti referendume dėl pilietybės išsaugojimo: „Mano dukra yra Amerikos pilietė, kalba be priekaištų lietuviškai, didžiuojasi savo šaknimis
Sako: „Mama, kaip smagu kalbėti tokia kalba, kurios niekas Amerikoje nesupras -- tik lietuviai.“ Grįžusi į Lietuvą valgo tik lietuviškus valgius ir sako, kad jai tai yra skaniausi valgiai. Man asmeniškai bus labai skaudu jai pasakyti: „Atsiprašau Claudia, atėmė, nors mes bandėmė kovoti už dvigubą pilietybę.“
Biuletenių negavo masiškai
Italijos lietuviai balsavimo biuletenių negavo masiškai nuo Milano iki Sicilijos. Čia gyvenanti Simona Crisafulli sistemoje registravosi dar vasario pabaigoje, tačiau jai teko balsavimo biuletenius į ambasadą
Romoje skubiai siųsti per privačius kurjerius, antraip vėlai atkeliavęs laiškas nebūtų spėjęs grįžti į ambasadą. Kad balsas būtų įskaitytas laiškai su užpildytais biuleteniais turi būti išsiųsti iki rinkimų dienos, tai yra gegužės 12-osios ir tai turi įrodyti pašto antspaudas, o į ambasadą atkeliauti ne vėliau kaip iki gegužės 15 – osios.
„Man labai svarbus dalyvavimas rinkimuose, o šiuose – ypatingai. Viskas vyko ne be nuotykių, mokėjau tris kartus po 31 eurą, bet pirmąsias dvi įmokas turėtų sugrąžinti, nes buvo savalaikiai panaikinti užsakymai. Man negaila nė vieno euro, nes atlikau savo pareigą“, – pasakojo S.Crisafulli, nepagailėjusi pinigų pati susimokėti už galimybę atlikti pilietinę pareigą, kurią Lietuvos piliečiams garantuoja Konstitucija.
Lietuvė pabrėžė nekaltinanti puikiai dirbusios ambasados, kuri padėjo išsisukti iš daug nervų kainavusiuos situacijos.
„Aš džiaugiuosi, jog ambasados darbuotojai, šiuo atveju konsulas R.Tamošiūnas, sureagavo maksimaliai greitai į mano užklausą, pasiūlė variantą dėl kurjerio ir padėjo greitai šia galimybe pasinaudoti. Šioje situacijoje ir jie, ir mes esame nukentėję.
Manau, jog būtina peržiūrėti esamą balsavimo paštu tvarką, numatant galimybę rinkėjams saugiau ir patikimiau gauti jiems priklausančius biuletenius. Registruotas paštas ar kurjeriai būtų puikus variantas“, – nusivylimo galiojančia tvarka neslėpė pilietiška išeivė.
Socialinių tinklų forumuose Italijos lietuviai klausė, kodėl Vyriausioji rinkimų komisija biuletenių į ambasadą negalėjo atsiųsti anksčiau, kad visi būtų spėję laiku gauti, užpildyti ir išsiųsti juos atgal, juolab kad balandžio pabaigoje Italijoje buvo daug nedarbo dienų.
„Pašte ambasadą informavo, kad Italijos paštas siunčia laišką 8-9 darbo dienas (į vieną pusę). Dabar paskaičiuokite patys, kiek darbo dienų buvo nuo balandžio 17 iki gegužės 15 d. Man gaunasi 16 darbo dienų.
Kalti tie, kurieper vėlai atsiuntė į ambasadą dokumentus. Kaip teko matyti JAV lietuvių forume, tokios pat problemos ne tik Italijoje. Kažkas per vėlai atsiuntė ambasadoms popierius. Klausimas: apsižioplino ar specialiai?“ – absurdiška situacija piktinosi Italijoje gyvenanti Dalia Kopustinskienė, pabrėžusi, kad kartu registravęsis ir ten pat gyvenantis jos vyras biuletenį ką tik gavo, o ji dar ne.
VRK tikina dirbusi operatyviai
Vyriausioji rinkimų komisija tikina, kad balsavimas užsienyje trukdžių sulaukė ne dėl VRK, o dėl vietinių šalių pašto kaltės.
Pasak komisijai vadovaujančios Lauros Matjošaitytės, biuleteniai visoms ambasadoms buvo išsiųsti operatyviai, vos atspausdinti.
„Balandžio 12 d. VRK tik paskelbė galutinį kandidatų sarašą, tai yra pagal įstatymą likus 30 d. iki rinkimų. Tai viskas vyko tikrai operatyviai. Dėl Italijos pašto nei mes, nei ambasada, nei Užsienio reikalų ministerija negalime atsakyti. Kartais su paštu taip jau pasitaiko“, – „ Lietuvos rytui“ kalbėjo komisijos pirmininkė.
Ji pripažino, kad galimybė siųsti biuletenius registruotu paštu svarstytina, tačiau tai esą kainuotų labai brangiai.
„Gali būti, kad ir pailgėtų visas procesas, nes registruotu paštu vokai rinkėjams nebūtų metami į pašto dėžutes, reikėtų atvykti į pašto skyrius. Neiašku kada rinkėjas juos atsiimtų.
Vis dėlto dėl ateities, matyt, reikėtų iš esmės žiūrėti ką galima būtų pakeisti. Ar skirti didesnį finansavimą, ar ieškoti kitų altrenatyvių būdų, nes šiais metais gerokai virs 50 tūkst. Lietuvos piliečių registravosi balsuoti užsienyje. Pagerinti visi rekordai.
Kai tuo tarpu 2016 iaisias mes turėjom 19,2 tūkst. užsiregistravusių. Skaičiai keičiasi, bet nei VRK, nei Užsienio reikalų ministerija, nei ambasados negali niekaip daryti įtakos užsienio valstybėse veikiančioms pašto tarnyboms“, – sakė L. Matjošaitytė.
Ambasada nerimauja dėl antro turo
Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius tikino pats esąs šokiruotas, kad beveik prieš mėnesį siųsti biuleteniai iki šiol nepasiekė adresatų. Esą ambasada, žinodama Italijos darbo specifiką, ėmėsi visų atsargos priemonių.
Tai buvo viena pirmųjų ambasadų sustabdžiusių internetinę registraciją norintiems balsuoti paštu (dar balandžio 27 dieną), o pirmuosius biuletenius rinkėjams išsiuntė jau kitą dieną, kai tik juos gavo iš VRK. Ta pati ambasada biuletenius siuntė ir rinkėjams į Maltą – užpildyti jie į ambasadą sugrįžo kur kas greičiau.
„Sveikas protas sako, kad ES šalyse laiškas eina 2-3 -- lai būna 4 dienas. Bet kad eitų tris savaites į vieną pusę, tai sunku tuo patikėti. Net neturiu paaiškinimų. Neturiu teisės kaip diplomatas labai kritikuoti savo buvimo valstybės.
Mes tikrai atsakinėjame į žmonių klausimus, bandome paaiškinti kiekvienam ir žiūrime, ar mes kur klaidų nepadarėm ir tikrai nerandame nieko, kur būtų mūsų kaltė. Mes, atrodo, tikrai viską padarėme su didžiule atsarga. Išsiuntėme prieš mėnesį. Turbūt tragiškam sapne tik buvo galima susapnuoti, kad jie per tą mėnesį nesuvaikščios“, – „ Lietuvos rytui“ sakė diplomatas.
Lietuvos ambasadorius Italijoje pats rytoj važiuos traukiniu Roma – Venecija ir stotelėse surinkinės užklijuotus vokus.
Ambasadarius pabrėžė, kad susidarius tokiai situacijai daug nerimo kelia antrasis Prezidento rinkimų turas, kuomet biuleteniai turės spėti nukeliauti ir grįžti per dvi savaites. Todėl ambasada ketina VRK prašyti papildomų lėšų laiškų registracijai.
„Ar registruoti būtų greičiau? Mes tikrai žinotumėm kur jie yra, bet ar būtų greičiau – nežinau. Tai galėsiu pasakyti tik po antro turo. Mes prašysime, kad VRK skirtų daugiau lėšų. Registruoto laiško siuntimas kainuoja apie 5 eurus, tai į dvi puses būtų apie 10 eurų. Į tai mes irgi turime atsižvelgti, nes leidžiame mokesčių mokėtojų pinigus“, – kalbėjo R. Šlepavičius.
Ragina įteisinti internetinį balsavimą
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalia Henke patvirtino, kad skundų dėl neatėjusių biuletenių gaunama ir iš kitų šalių. Jis paragino visus, kurie susidūrė su problemomis pranešti apie jas VRK.
„Argentinoje yra dar liūdniau. Ten artimiausias balsavimo punktas yra tik San Paule Brazilijoje ir jų paštas išvis blogai vaikšto. Tai jie registravosi tiesiog iš solidarumo, nors jų praktiškai nė vienas biuletenis nepasieks.
Girdėjau net tokias kalbas, kad jiems net nebus siunčiama, kad lėšų sutaupytų. Paskui bus diskusijos didžiausios, kad iš virš 50 tūkst. užsiregistravusių balsuoti užsienio lietuvių dalyvaus ne visi, nes neturi galimybės.
Yra didžiulis iššūkis su registracija. Jei visiems lietuviams Lietuvoje reikėtų registruotis, tai pažiūrėtume, kiek jų balsuotų. Todėl sakau, kad tie žmonės, kurie registruojasi, yra tikrai aktyvūs ir nori savo pilietinę valią išreikšti. Juk Konstitucija numato, kad nesvarbu, kur tu gyveni, bet tau turi būti užtikrinta balsavimo teisė, o ji dabar nėra užtikrinta“, – „ Lietuvos rytui“ kalbėjo D. Henke.
Ji tikino, kad po rinkimų bus mėginama taisyti įstatymus, kad daugiau tokia skandalinga situacija nepasikartotų.
„Per kitus rinkimus reikės žiūrėti, kad būtų prailgintas laikas užsienyje gyvenantiems. Gal tie biuleteniai jau turėjo būti išsiųsti, pavyzdžiui, balandžio 1 d., kad kuo daugiau laiko liktų, kad paštas ateitų iki žmogaus ir kad spėtų grįžti.
Manau, kad užsienio lietuviams turėtų būti įteisintas elektroninis balsavimas. Tai būtų sprendimas. Ne visai Lietuvai, o gyvenantiems užsienyje. Tai būtų tam tikras procentas balsuotojų ir didelės grėsmės ar perversmo neįvyktų, bet žmonėms būtų suteikta galimybė savo pilietiškumą išreikšti“ – galimus variantus svarstė PLB pirmininkė.
Užsienyje gyvenantys lietuviai šiemet dalyvauti rinkimuose ir referendume registravosi kaip niekada aktyviai ir pagerino visus rekordus.
Pasaulio lietuvių bendruomenės duomenimis, norinčių balsuoti paštu ar ambasdose skaičius jau siekia apie 60 tūkst. ir tai yra tris kartus daugiau nei per paskutinius Seimo rinkimus 2016 – aisiais. Italijoje registravosi virš 600 lietuvių, norinčių balsuoti rinkimuose. Aktyviausi buvo Jungtinės Karalystės lietuviai, kur užsiregitravusių skaičius siekia apie 18 tūkst.
