Nors J. Guaido planas pademonstruoti augančią kariškių paramą jam, regis, buvo gerai suplanuotas, antradienį Venesuelos sostinėje įsiplieskė riaušės, o rytinėje Karakaso dalyje buvo matyti kylantys juodų dūmų stulpai.
Antradienio vakarą N. Maduro pareiškė „įveikęs“ perversmą ir pasveikino savo ginkluotąsias pajėgas, „nugalėjusias šią nedidelę grupę, kuri siekė skleisti smurtą per pučistinius susirėmimus“.
„Jie neliks nenubausti“, – sakė N. Maduro, kurio kreipimasis buvo transliuojamas per radiją ir televiziją.
„(Prokurorai) pradės baudžiamąjį persekiojimą už sunkius nusikaltimus, padarytus prieš konstituciją, įstatymo viršenybę ir teisę į taiką“, – kalbėjo prezidentas.
Vis dėlto J. Guaido paramą netrukus išreiškė Jungtinės Valstijos. Šalies prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad Vašingtonas palaiko venesueliečius ir jų „laisvę“.
Opozicijos lyderis J. Guaido savo šalininkus į gatves išeiti paragino ankstų antradienį paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis pirmąkart buvo apsuptas ginkluotų karių.
J. Guaido sakė, kad jis ištisus mėnesius ragino karius prisijungti prie jo siekio nuversti N. Maduro. 35-erių Nacionalinio Susirinkimo lyderis buvo nufilmuotas prie La Karlotos oro pajėgų bazės.
Tame vaizdo įraše J. Guaido taip pat matomas su aktyvistu Leopoldo Lopezu, kurį, opozicijos lyderio teigimu, kariškiai išvadavo iš daug metų trukusio namų arešto.
J. Guaido tvirtino, kad visa tai yra galutinė N. Maduro nuvertimo „operacijos“ stadija, ir išreiškė įsitikinimą, kad prezidento nušalinimas yra „negrįžtamas procesas“.
„Pademonstravome, kad yra karių, norinčių ginti konstituciją, ir jų yra daug daugiau“, – teigė opozicijos lyderis antradienį.
Opozicija planuoja trečiadienį surengti didelį Tarptautinės darbo dienos protestą Karakase. Sostinėje mitingą rengia ir N. Maduro.
„Plieniniai nervai“
Tūkstančiai opozicijos šalininkų užplūdo kelią, esantį šalia La Karlotos oro bazės. Daugelis jų mojavo Venesuelos vėliavomis, tačiau demonstrantus kariai pasitiko šūviais ir ašarinėmis dujomis.
Kiek vėliau L. Lopezas su savo žmona ir vienu iš vaikų atvyko į Čilės ambasadą prašyti prieglobsčio, o po to nuvyko į Ispanijos ambasadą, paskelbė Čilės užsienio reikalų ministras Roberto Ampuero.
J. Guaido remiantys kariai ryšėjo mėlynus raiščius ant rankų, demonstruodami ištikimybę opozicijos lyderiui, kurį laikinuoju prezidentu pripažįsta daugiau kaip 50 šalių, visgi tokių kariškių nebuvo daug.
Brazilija nurodė, kad dalis venesueliečių karių pasiprašė prieglobsčio šalies ambasadoje Karakase. Brazilų žiniasklaida paskelbė, kad tokių karių buvo 25.
Tačiau N. Maduro sau ištikimas pajėgas ragino pademonstruoti „plieninius nervus“, ir kariai antiriaušinėmis priemonėmis, šarvuočiais ir vandens patrankomis bandė išvaikyti demonstrantus.
Į minią įsirėžus šarvuočiams, keli protestuotojai buvo sužeisti. Riaušininkai vėliau užtvėrė greitkelį autobusu ir jį padegė.
Šalia sraigtasparnių angaro, į kurį demonstrantams buvo pavykę trumpam užeiti, į dangų kilo juodų dūmų stulpas.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas kreipėsi į abi puses ragindamas vengti smurto.
Tuo metu Venesuelos kariuomenės vadas ir gynybos ministras Vladimiras Padrino išvakarėse paskelbė griežtą perspėjimą apie galimą „kraujo praliejimą“, už kurį, jo teigimu, atsakinga bus laikoma opozicija.
Kiek vėliau V. Padrino pranešė, kad vienas kariuomenės pulkininkas buvo pašautas į kaklą per susirėmimus Karakase.
Medikai pranešė, kad sostinėje buvo sužeisti mažiausiai 69 žmonės, du iš jų turi šautinių žaizdų.
Be kita ko, žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija „Provea“ pasmerkė vieno demonstranto žūtį šiaurinėje Aragvos valstijoje.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu paragino Venesuelos kariuomenę apsaugoti žmones ir paremti „legitimias institucijas“, įskaitant opozicijos kontroliuojamą Nacionalinį Susirinkimą.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo televizijai CNN sakė manantis, jog N. Maduro buvo pasirengęs bėgti į savo sąjungininkę Kubą, tačiau jį esą perkalbėjo Rusija. Kiek vėliau šį teiginį N. Maduro paneigė.
Vėlyvą antradienį per susitikimą su verslininkais Vašingtone M. Pompeo išreiškė viltį, kad artimiausiomis dienomis N. Maduro visgi nuspręs išvykti iš savo šalies.
„Turiu pasakyti, kad rytoj bus nauja diena. Galimybė (laimėti) Venesuelos demokratijai, esu tikras, išliks“, – teigė JAV valstybės sekretorius.
Pagrindinė N. Maduro sąjungininkė ir kreditorė Maskva antradienį apkaltino J. Guaido „kurstant konfliktą“ naftos turtingoje Venesueloje.
Opozicijos lyderio veiksmus smerkė ir kairuoliškos N. Maduro sąjungininkės Lotynų Amerikoje – Bolivija ir Kuba.
D. Trumpas savo ruožtu pagrasino Havanai paskelbti „visišką embargą“ ir griežtesnių sankcijų, jei ji nenutrauks savo karinės paramos Karakasui.
Sustabdytos transliacijos
Vėlyvą antradienį JAV federalinė aviacijos administracija uždraudė amerikiečių oro linijų orlaiviams skraidyti žemesniame nei 7 km aukštyje Venesuelos oro erdvėje. Taip pat ji nurodė per 48 val. visiems toje šalyje esantiems operatoriams palikti Venesuelą.
Keliose Lotynų Amerikos ir Europos šalių sostinėse prie Venesuelos ambasadų vyko N. Maduro palaikymo akcijos arba prieš jį nukreiptos demonstracijos.
Interneto stebėsenos organizacija „NetBlocks“ pranešė, kad Venesueloje po J. Guaido paskelbto raginimo išeiti į gatves buvo apribota prieiga prie interneto.
Vyriausybė sustabdė „BBC Mundo“, „CNN International“ ir vienos Karakaso radijo stoties transliacijas, pranešė vietos žiniasklaida ir Nacionalinė spaudos darbuotojų sąjunga.
Limos grupė, kuriai priklauso dauguma Lotynų Amerikos šalių, penktadienį rengia skubų pasitarimą dėl krizės Venesueloje.
Įtampa Venesuejoje šiemet pasiekė kritinį lygį, kai J. Guaido sausio 23-ąją pasiskelbė laikinuoju šalies vadovu. Jis pareiškė, kad N. Maduro pernai buvo nesąžiningai perrinktas į prezidento postą.
D. Trumpas yra nekart sakęs, kad Venesuelos klausimu Vašingtonas neatmeta nė vieno varianto, įskaitant ir karinius veiksmus.
Tačiau amerikiečių kariuomenė kol kas nemobilizuojama, o Vašingtonas nusprendė didinti ekonominį spaudimą N. Maduro režimui.
Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas daugybei N. Maduro administracijos pareigūnų, kariškių ir institucijų, atimdamos galimybę naudotis finansų sistema ir įšaldydamos JAV bankuose laikomas lėšas, įskaitant tas, kurios priklauso valstybinei Venesuelos naftos bendrovei „Citgo“.
ES ragina laikytis „kuo didesnio santūrumo“ Venesuelos krizėje
Europos Sąjunga antradienį paragino laikytis „kuo didesnio santūrumo“ Venesuelos krizėje, opozicijos lyderiui Juanui Guaido paraginus karius sukilti prieš prezidentą Nicolas Maduro.
„ES atidžiai seka naujausius įvykius Venesueloje. Kartojame, kad gali būti tik politinis, taikus ir demokratinis kelias, vedantis iš kelių krizių, su kuriomis susiduria šalis“, – pareiškime sakė Bendrijos diplomatijos vadovė Federica Mogherini.
„Europos Sąjunga atmeta visas smurto formas ir ragina laikytis kuo didesnio santūrumo, kad būtų išvengta gyvybių praradimo ir įtampos eskalavimo“, – pridūrė ji.
J. Guaido, sausį pasiskelbęs laikinuoju Venesuelos prezidentu, antradienį pareiškė, kad dalis karių palaiko jo siekį nuversti N. Maduro.
Tačiau opozicijos lyderio bandymas pademonstruoti augančią kariškių paramą antradienį baigėsi riaušėmis, o rytinėje Karakaso dalyje buvo matyti kylantys juodų dūmų stulpai.
Kiek vėliau N. Maduro pareiškė „įveikęs“ perversmą ir pasveikino savo ginkluotąsias pajėgas, „nugalėjusias šią nedidelę grupę, kuri siekė skleisti smurtą per pučistinius susirėmimus“.
F. Mogherini pareiškė, kad ES „tvirtai palaiko Venesuelos žmones ir legitimius demokratinius siekius“.
„Ir toliau negailėsime pastangų, kad būtų atkurta demokratija ir įstatymo viršenybė per laisvus rinkimus, laikantis Venesuelos konstitucijos“, – pareiškė ES diplomatijos vadovė.
