Žemiau pateikiami pagrindiniai šių pirmalaikių rinkimų akcentai.
Chroniško nestabilumo grėsmė
Nuo 2015 metų gruodžio ispanai šalies parlamentą rinks jau trečiąjį kartą ir išlieka didelė tikimybė, kad šalis gali vėl patekti į politinę aklavietę.
Apklausos rodo, kad premjero Pedro Sanchezo Socialistų partija laimės, bet jokiu būdu negali tikėti absoliučios daugumos.
Tai reiškia, kad jai teks prašyti kitų partijų pagalbos, kad galėtų formuoti vyriausybę.
Tikėtina, kad į koaliciją gali būti įtraukta kraštutinė kairioji partija „Podemos“, nors apklausos rodo, kad jos pozicijos silpnėja. Tikėtina, kad prie vyriausybės formavimo prisidės regioninės partijos, įskaitant už savo regiono nepriklausomybę pasisakančius Katalonijos įstatymų leidėjus, jeigu jie pateks į nacionalinį parlamentą.
P. Sanchezas neatmetė galimybės sudaryti aljansą su centro dešiniąją „Ciudadanos“, nors pastaroji sako norinti „išvyti jį iš valdžios“.
Dešiniojo sparno dauguma, apimanti konservatyviąją Liaudies partiją (PP), „Ciudadanos“ ir kraštutinę dešiniąją „Vox“, yra mažai tikėtina, sprendžiant iš apklausų rezultatų.
Dabartinis Ispanijos politikos nestabilumas tęsiasi nuo 2015 metų rinkimų, kai subyrėjo dvipartinė sistema, atsiradus „Podemos“ ir „Ciudadanos“.
Rezultatas buvo politinė aklavietė.
Kiti rinkimai buvo surengti 2016 metų birželį, o spalį valdžią galiausiai PP lyderis Mariano Rajoy (Marianas Rachojus), suformavęs mažumos vyriausybę.
Kraštutinių dešiniųjų iškilimas
Per šiuos rinkimus tai gali tapti didelė naujiena.
Nuo diktatoriaus Francisco Franco mirties 1975 metais Ispanija buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, neturėjusių jokios reikšmingos ultradešiniosios partijos.
Gali būti, kad po sekmadienio rinkimų ši padėtis drastiškai pasikeis.
Apklausos rodo, kad ultranacionalistine retorika išsiskirianti „Vox“ gali dramatiškai įžengti į nacionalinį parlamentą ir gauti apie 30 vietų iš 350.
Be to, P. Sanchezas perspėjo, kad „Vox“ gali pasirodyti daug geriau negu prognozuoja apklausos – panašiai kaip nutiko Suomijoje, kur per anksčiau šį mėnesį vykusius rinkimus netikėtai reikšmingai sustiprėjo kraštutinė dešinioji Suomių partija.
Tarp „Vox“ kandidatų esama dimisijos generolų, ginančių F. Franco režimą.
Nors dar prieš metus buvo beveik nežinoma, „Vox“ į Ispanijos didžiosios politikos sceną įžengė per gruodį Andalūzijoje vykusius regioninius rinkimus ir gavo ten 11 proc. balsų.
„Vox“ palaikymas buvo itin svarbus, kad šioje tradicinėje socialistų tvirtovėje susiformuotų dešinioji koalicija su PP ir centro dešiniąja „Ciudadanos“.
Dabartinis premjeras nėra išrinktas
Nors per vėliausius rinkimus Socialistų partijos pasirodymas buvo vienas blogiausių per partijos istoriją, jos lyderis P. Sanchezas atėjo į valdžią pernai birželį, nuvertęs M. Rajoy per balsavimą dėl nepasitikėjimo, socialistus parėmus „Podemos“, katalonų separatistams ir baskų nacionalistams.
Katalonijos klausimas
Praėjus pusantrų metų po šiaurės rytinio Katalonijos regiono nesėkmingo mėginimo atsiskirti, supurčiusio Ispaniją ir Europą, šis klausimas tebėra centrinis šalies politikoje.
Vasarį, prasidėjus katalonų lyderių teismui dėl 2017 metų mėginimo užsitikrinti regiono nepriklausomybę, separatistų stovyklai priklausantys įstatymų leidėjai privertė P. Sanchezą paskelbti pirmalaikius rinkimus, atsisakę patvirtinti jo vyriausybės parengtą 2019 metų biudžetą.
P. Sanchezas, kuriam pergalės visuotiniuose rinkimuose atveju neparanku būti priklausomam nuo separatistų palaikymo, pakartojo esąs nusistatęs prieš bet kokį referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės, bet žadėjo regionui didesnę autonomiją.
PP, „Ciudadanos“ ir „Vox“, kaltinančios P. Sanchezą „išdavyste“ už mėginimą derėtis su separatistais, per rinkimų kampaniją ne kartą buvo užsipuolusios jį ir katalonų nepriklausomybę remiančias partijas.
Ekonomika
Po kelių recesijų ir ne vienerius metus vykdytos diržų veržimo politikos Ispanijos ekonomika nuo 2015-ųjų iki 2017-ųjų paaugdavo po daugiau kaip tris procentus.
Tačiau 2018-aisiais augimas sulėtėjo iki 2,6 proc., o šiemet, kaip prognozuojama, bus apie 2,2 procento.
Pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbas siekė 14,7 proc. ir buvo antras didžiausias Europoje po Graikijos, tad ši problema kelia nerimą ispanams.
Nors nedarbo rodikliai per kelerius pastaruosius metus sumažėjo, daugelis naujai įkurtų darbo vietų yra laikinos ir prastai apmokamos.
