Jungtinių Tautų padalinio teigimu, šie duomenys rodo aiškią ir nerimą keliančią tendenciją, o ligos protrūkiai fiksuojami visuose planetos regionuose.
Afrikoje šis augimas didžiausias – kone 700 proc. Tačiau tikrieji skaičiai veikiausiai kur kas didesni, nes oficialiai pranešama tik apie 4 atvejus iš 10.
Nuo Ukrainos iki Brazilijos
Tymai – lengvai užkrečiama virusinė infekcija, galinti sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant plaučių ar smegenų uždegimą ir net mirtį.
Labiausiai paveiktos šalys – Ukraina, Madagaskaras ir Indija, kur registruojama dešimtys tūkstančių atvejų milijonui gyventojų. Kiekviena iš šių valstybių pranešė apie daugiau kaip 60 tūkst. susirgimo atvejų.
Vien Madagaskare nuo rugsėjo mėnesio dėl tymų mirė daugiau kaip 800 žmonių.
Pasak PSO, tymų protrūkiai, sukėlę daug mirčių, ypač tarp mažų vaikų, taip pat užfiksuoti Brazilijoje, Pakistane ir Jemene.
Ligos atvejų sparčiai daugėja netgi tokiose šalyse kaip JAV ir Tailandas, kur vakcinacijos lygis palyginti aukštas.
Veiksmingumu neabejoja
Tinkamai skiepijantis tymų galima visiškai išvengti, teigia Jungtinės Tautos.
Tačiau po pirmojo pasaulinės imunizacijos etapo pasiskiepijusių žmonių dalis įstrigo maždaug ties 85 proc. ir vis dar nesiekia 95 proc., reikalingų, kad būtų išvengta naujų protrūkių.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas ir kito Jungtinių Tautų padalinio, UNICEF, vadovė Henrietta Fore įspėja, kad pasaulis atsidūrė tymų krizės epicentre ir kad iš dalies dėl to kalta „daugybė klaidinančios ir prieštaringos informacijos apie skiepus“.
Bendrame straipsnyje abu specialistai teigė suprantantys, kad tokioje aplinkoje mylintys tėvai gali pasijusti sutrikę, tačiau „galiausiai negali būti jokių diskusijų dėl didžiulės skiepų teikiamos naudos“.
„Vien nuo 2000 metų skiepai nuo tymų visame pasaulyje išgelbėjo daugiau kaip 20 milijonų gyvybių“, – pridūrė T.Adhanomas ir H.Fore.
Ragina skiepyti privalomai
Reaguojant į naujus tymų protrūkius pasigirsta vis daugiau siūlymų skiepus padaryti privalomus.
Patys tymai nuo pat vakcinos išradimo nesikeitė: nemutavo, netapo labiau užkrečiami ar pavojingesni. Tad naujos jų plitimo bangos kaltininkas yra ne kas kitas, kaip patys žmonės. Tai iš esmės lemia dvi priežastys: skurdas ir klaidinga informacija.
Skurdesnėse šalyse, tokiose kaip Kongo Demokratinė Respublika, Kirgizija ar Madagaskaras, ne visi žmonės turi galimybę pasiskiepyti, o Vakarų valstybėse dalis gyventojų, nepaisydami gydytojų ir kitų specialistų primygtinų rekomendacijų, patys atsisako skiepyti savo vaikus.
Praėjusį mėnesį Italija uždraudė vaikams iki 6 metų lankyti ugdymo įstaigas, jei jie nėra paskiepyti nuo vėjaraupių, tymų ir kitų ligų. Kai kuriose Niujorko apylinkėse paskelbta visuomenės sveikatos krizė ir nurodyta, kad visi gyventojai turi pasiskiepyti arba jiems bus skirtos baudos.
Niujorkas tapo ligos centru
Sveikatos apsaugos pareigūnai informavo, kad šiais metais šalyje užfiksuoti jau 555 tymų atvejai – vien per praėjusią savaitę registruota 90 naujų pacientų.
Apie tymų atvejus yra pranešusios iš viso 20 valstijų, bet blogiausia padėtis Niujorke: šioje valstijoje registruota beveik du trečdaliai visų susirgimų ir net 95 proc. praėjusios savaitės atvejų.
Dauguma užsikrėtusiųjų čia – neskiepyti žydų ortodoksų bendruomenės nariai.
Iki šių metų didžiausias tymų protrūkis JAV užfiksuotas 2014 metais, kai virusu užsikrėtė 667 žmonės, o dar anksčiau daugiausia susirgimo atvejų registruota daugiau kaip prieš du dešimtmečius, kai per 1994 metus tymais susirgo 963 amerikiečiai. (BBC, AP, LR)
