Vis dėlto centro dešinioji partija „Demokratai už Andorą“ (Democratas por Andorra) gavo daugiausiai balsų per rinkimus į 28 narius turinčią Generalinę Tarybą. Ji surinko 35 proc. balsų ir užsitikrino 11 vietų.
Socialistų ir liberalų aljansas, puoselėjęs ambicijas ateiti į valdžią, sugebėjo laimėti vos keturias vietas.
Antra pagal dydį politinė jėga – socialdemokratai – gavo penkias vietas.
Rinkimai vyko šalyje tęsiantis 2018 metų kovą prasidėjusioms beprecedentėms demonstracijoms dėl aukštų būsto kainų ir valstybės tarnybos reformos.
Finansų sektoriuje taip pat buvo imtasi pertvarkos, Andorai stengiantis atsikratyti vadinamojo mokesčių rojaus reputacijos. Šiuo tikslu šalis įvedė baudžiamąją atsakomybę už mokesčių slėpimą ir imasi priemonių užtikrinti visišką bankų skaidrumą.
Anksčiau Andoroje nebuvo taikoma praktiškai jokių mokesčių, bet dabar kunigaikštystė yra įvedusi 10 proc. pajamų mokestį asmenims ir bendrovėms, taip pat iki 4,5 proc. pardavimo mokestį.
Darbą baigianti Antoni Marti vyriausybė sausį reaguodama į protestus padidino nustatytą minimalų darbo užmokestį.
A.Marti premjero poste turėtų pakeisti buvęs vidaus reikalų ministras Xavieras Espotas.
Rinkimų kampanijos metu daug dėmesio buvo skirta abortų temai. Opozicija reikalauja švelninti dabar galiojančius įstatymus, draudžiančius nutraukti nėštumą netgi tuo atveju, kai pastojama po išprievartavimo.
Tarp Prancūzijos ir Ispanijos įsiterpusioje kalnuotoje Andoroje gyvena apie 80 tūkst. žmonių, tačiau vos trečdalis jų yra Andoros piliečiai ir turi teisę balsuoti.