Šis klausimas toli gražu nėra vien formali procedūra, nes laikotarpio pavadinimas darys apčiuopiamą įtaką japonų kasdieniam gyvenimui, taip pat psichologinį poveikį tautai.
Japonija – vienintelė valstybė, tebenaudojanti kiniško stiliaus kalendorių, grindžiamą imperatorių valdymo laikotarpiais. Likusioje didžiojoje pasaulio dalyje šiuo metu yra 2019-ieji metai, bet Japonija oficialiai skaičiuoja Heisei laikotarpio 31-uosius metus, tai yra, Akihito valdymo 31-uosius metus.
Nors Grigaliaus kalendorius Japonijoje taip pat plačiai naudojamas, imperatoriškasis kalendorius vartojamas datoms žymėti vyriausybės dokumentuose, laikraščiuose ir komerciniuose kalendoriuose.
„Kai yra laikotarpiai, lengviau įsivaizduoti, kokie buvo laikai“, – sakė didelės kalendorių leidėjos „Todan“ prezidentas Kunio Kowaguchi.
„Pavyzdžiui, prisimename, kad Heisei pradžioje sprogo burbulas“, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP, turėdamas galvoje spekuliavimo nulemtą Japonijos ekonomikos griūtį.
Artėjanti Heisei laikotarpio pabaiga buvo minima kaip veiksnys, nulėmęs vyriausybės sprendimą praeitais metais įvykdyti mirties bausmes 13-ai apokaliptinio kulto „Aum Shinrikyo“ („Aukščiausioji tiesa“) narių, įskaitant jo „guru“ Shoko Asaharą, pripažintų kaltais už 1995 metais surengtą pražūtingą ataką panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą zariną.
Vyriausybės pareigūnai akivaizdžiai siekė padėti tašką šių išpuolių istorijoje iki Heisei laikotarpio pabaigos. Visos 13 egzekucijų buvo įvykdytos liepą.
Japonijoje imperatoriškųjų laikotarpių sistema buvo priimta VII mūsų eros amžiuje ir turi jau beveik 250 erų.
Anksčiau imperatoriai kartais pakeisdavo laikotarpio pavadinimą per savo valdymą, kad pažymėtų naują pradžią po kokios nors didelės gaivalinės nelaimės arba krizės.
Tačiau pastaruoju metu laikytasi tradicijos, kad laikotarpis žymi visą monarcho valdymą – nuo pradžios iki pabaigos.
Princas Naruhito Chrizantemų sostą perims gegužės 1-ąją. Jo valdymo laikotarpio pavadinimas bus paskelbtas pirmadienį 11 val. 30 min. vietos (5 val. 30 min. Lietuvos) laiku, likus mėnesiui iki įžengimo į sostą ceremonijos.
Šalyje aktyviai spėliojama, kaip galėtų būti pavadintas naujasis laikmetis.
Viena alkoholinių gėrimų bendrovė organizavo viešą konkursą, pagal kurį naujojo laikotarpio pavadinimą atspėjęs žmogus laimės Heisei laikotarpio 1-ųjų metų (1989-ųjų) sakės butelį. Per šį spėlionių konkursą buvo pateikta jau daugiau kaip 10 tūkst. pavadinimų.
Nauja Y2K problema?
Naujasis laikotarpio pavadinimas yra tikras iššūkis tokioms įmonėms kaip K.Kowaguchi „Todan“, per metus išspausdinančiai apie 10 mln. kalendorių. Daugelyje jų pažymėtos ir vakarietiškos, ir imperatoriškosios datos.
Savo produktus bendrovė pradeda spausdinti likus metams iki jų išleidimą, tad jau dabar per vėlu į jo 2019 metų kalendorius įtraukti naująjį pavadinimą. Vis tik K.Kowaguchi tikisi, kad sprendimas bus priimtas 2020 metų kalendorių partijai tinkamu laiku.
Naujoji imperatoriškoji era bus pirmoji po informacinių technologijų revoliucijos, tad technologijų sektorius taip pat rengiasi pereigai.
Šis klausimas dažnai lyginamas su vadinamąja Y2K problema prieš 2000 metus, kai ekspertai kalbėjo apie galimą technologinę apokalipsę ir nuogąstavo, kad kompiuteriai nesupras naujosios datos.
Dabartinė padėtis nuo Y2K problemos laikų ar perėjimo į Heisei laikotarpį labai skiriasi tuo, kad IT dabar itin plačiai naudojamos, o informacija perduodama tarp įrenginių, galinčių prisijungti prie interneto, sakė JAV programinės ir techninės įrangos gamintojos „Microsoft“ Japonijos padalinio atstovas Kazunori Ishii.
„Negalime tiksliai numatyti, kas įvyks“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad dideli sutrikimai „mažai tikėtini“.
Japonijoje naudojamą programinę įrangą, konvertuojančią vakarietiško ir imperatorių kalendorių datas, prasidėjus naujai erai reikės atnaujinti. Be to, reikės sukurti kodą ir šriftus naujajam pavadinimui.
84 metų imperatoriaus sprendimas atsisakyti sosto sudarė ekspertams geras sąlygas rinkti naujos eros pavadinimą.
Ši užduotis tenka vyriausybei, o ne rūmams. Ją, kaip ir daugelį su imperatoriškąja šeima susijusių dalykų, gaubia paslaptis.
Iš pradžių pranešimai rodė, kad naujojo laikotarpio pavadinimas bus paskelbtas 2018 metais, bet tada pasklido gandai, kad paskelbimas bus atidėtas.
Tai galėtų rodyti iššūkio dydį. Ekspertus varžo būtinos sąlygos, kad pavadinimas būtų sudarytas iš dviejų hieroglifų, lengvai perskaitomas ir parašomas, be dažnų vardų.
„Naujas laikotarpis – nauja mąstysena“
Naujojo pavadinimo pirmoji raidė tikriausiai bus kitokia negu pastarųjų keturių erų: Heisei, Šiovos (Showa), Taičio (Taisho) ir Meidži (Meiji).
Kadangi kiekvieno laikotarpio pavadinimas laikomas „šventu“, bet koks pasiūlytas, bet atmestas pavadinimas nebegali būti vėl teikiamas.
Vienas iš nedaugelio žmonių, gerai išmanančių šį klausimą, yra Junzo Matoba – buvęs valstybės tarnautojas, 9-o dešimtmečio pabaigoje dalyvavęs parenkant naujos eros pavadinimą baigiantis imperatoriaus Hirohito valdymą žyminčiam Šiovos laikotarpiui.
„Kai kurie žmonės galvojo, kad nepagarbu galvoti apie naują laikotarpį“ imperatoriui gyvam esant, jis pasakojo AFP.
„Turėjau dirbti slapta“, – pridūrė J.Matoba.
Jis konsultavosi su Azijos istorijos ir literatūros žinovais, bet stengėsi, kad šios pastangos neatkreiptų visuomenės dėmesio.
„Man teko itin sunki užduotis – tarsi būčiau sėdėjęs po Damoklo kalaviju“, – pernai AFP sakė šis 83 metų pensininkas.
Manoma, kad Japonijos vyriausybė yra parengusi galimų pavadinimų sąrašą, bet apie potencialius pasirinkimus nieko neskelbiama.
Vyriausybė netgi neatskleidžia akademikų, kurių prašoma pasiūlyti galimų pavadinimų, vardų.
Atranka užsiima devynių narių komisija. Per šį procesą bus atsižvelgta į parlamento vadovų nuomones, o galutinis sprendimas bus priimtas per ministrų kabineto posėdį.
„Japonams labai patinka viską pradėti iš naujo, - sakė J.Matoba. – Naujas laikotarpis – nauja mąstysena.“
