Praėjus trejiems metams po to, kai JK nusprendė trauktis iš Bendrijos, įstatymų leidėjai atsidūrė aklavietėje, negalėdami susitarti, kaip tęsti išstojimo iš bloko procedūrą ir ar reikia ją tęsti.
Dalis jų yra linkę pritarti dukart parlamento atmestai išstojimo sutarčiai, pernai suderintai su Briuseliu premjerės Theresos May, o kiti siūlo kitas alternatyvas, tarp kurių yra išstojimas iš ES be jokios sutarties arba siūlymas apskritai atsisakyti „Brexit“.
Kokios yra pagrindinės svarstomos alternatyvos?
Muitų sąjunga
Keletas pasiūlymų yra susiję su JK pasilikimu ES muitų sąjungoje – greičiausiai priėmus Th. May išstojimo planą ir numačius pereinamąjį laikotarpį jo įgyvendinimui iki 2020 metų pabaigos.
Įsipareigojimas laikytis visų ES muitų sąjungos taisyklių galėtų išspręsti ginčus, susijusius su sutarties nuostatomis dėl Airijos ir Šiaurės Airijos sienos, siekiant užtikrinti, kad po „Brexit“ ji liks atvira.
Šiam siūlymui ir glaudžių ryšių su ES bendrąja rinka išsaugojimui pritaria opozicinė Leiboristų partija ir tarppartinės parlamentarų frakcijos.
Tačiau priešininkai tvirtina, kad pasilikimas muitų sąjungoje varžys Britanijos prekybos sutarčių su kitomis pasaulio šalimis galimybes. Be to, pasitraukimas iš muitų sąjungos yra numatytas ir Konservatorių partijos programoje.
Norvegijos modelis
Energijos išteklių turtinga, bet ES nepriklausanti Norvegija – kaip Islandija bei Lichtenšteinas – priklauso Europos ekonominei erdvei (EEA). Tokiu būdu šios šalys turi naudos iš narystės bendrojoje rinkoje, tačiau negali daryti įtakos sprendimams dėl jos taisyklių.
Jos taip pat yra įsipareigojusios užtikrinti laisvą prekių, kapitalo, paslaugų ir žmonių judėjimą tarp jų ir kitų ES narių.
Tačiau šios šalys nepriklauso muitų sąjungai.
Dalis šiai alternatyvai pritariančių britų parlamentarų siūlo Londonui su ES sudaryti išsamią muitų sutartį pagal planą „Bendroji rinka 2.0“ (Common Market 2.0).
Šio plano pranašumas yra tas, kad jis leistų išsaugoti Britanijos didžiulio paslaugų sektoriaus – įskaitant Londono finansų centrą – stabilumą. Be to, neatsirastų kliūčių prekybai, įskaitant prekybą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Tačiau šio plano kritikai sako, kad pagal šį planą Britanija taptų ES taisyklių įkaite ir negalėtų tesėti „Brexit“ kampanijos metu duoto pažado pažaboti imigraciją.
Antras „Brexit“ referendumas
Dauguma narystę ES palaikančių parlamentarų mano, kad antrasis referendumas būtų lengviausiai įgyvendinamas „Brexit“ sustabdymo planas. Kitų nuomone, dar vienas plebiscitas galėtų padėti išjudinti įstrigusį procesą.
Tačiau iki šiol neaišku, kokį klausimą reikėtų pateikti rinkėjams. Proeuropietiška organizacija „People's Vote“ reikalauja, kad viena iš pasirinkimo galimybių turėtų būti „likti ES“.
Kai kurie parlamento leiboristai siūlo tik „patvirtinamąjį viešą balsavimą“ dėl bet kokio vyriausybės susitarimo su ES – įskaitant premjerės jau suderintą dabartinį planą.
Šis pasiūlymas galėtų sulaukti didesnės paramos nei kitas, svarstytas anksčiau šį mėnesį, kai dauguma parlamentarų nepritarė siūlymui atidėti „Brexit“ datą, kad būtų surengtas antras referendumas.
Atšaukti „Brexit“
Dramatiškiausia alternatyva būtų visai atšaukti „Brexit“ procesą, pradėtą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį prieš dvejus metus, turėjusį pasibaigti kovo 29-ąją – anksčiau numatytą JK išstojimo iš ES dieną.
Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow (Džonas Berkou) gali suteikti parlamentarams galimybę balsuoti dėl šios alternatyvos, nes ji minima dviejuose pasiūlymuose kaip galimybė išvengti išstojimo be jokios sutarties.
Be sutarties
Jei JK nesugebės rasti išeities iš aklavietės dėl „Brexit“, šaliai teks balandžio 12 dieną palikti ES ir taikstytis su „trečiosios šalies“ statusu prekybos santykiuose su Bendrija pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) taisykles.
Tai turėtų poveikį tarifams ir sukeltų trikdžių pasienyje, galinčių sutrikdyti tiekimo grandines tarp ES ir JK.
Dauguma parlamento narių jau atmetė šią alternatyvą, todėl abejojama, kad Bendruomenių Rūmų pirmininkas galėtų sugrįžti prie panašaus pasiūlymo trečiadienį.
