„Transporto jungčių tarp Europos ir Azijos plėtra savaime yra geras dalykas, kol nekyla grėsmė Europos autonomijai ir suverenitetui“, – dienraščių grupei „Funke“ sakė Europos Sąjungos (ES) biudžeto komisaras Guntheris Oettingeris.
Visgi eurokomisaras iš Vokietijos tvirtino, kad jam kelia nerimą, jog „Vokietijoje ir kitose Europos šalyje strateginės reikšmės infrastruktūra, kaip elektros tinklai, geležinkeliai ar uostai yra nebe europiečių, o kinų rankose“.
„Europai skubiai reikia strategijos dėl Kinijos“, – kalbėjo G. Oettingeris.
Jis taip pat svarstė, jog ES reikėtų suteikti veto teisę, kad bendrija galėtų blokuoti trečiųjų šalių investicijas į strateginės reikšmės objektus.
Toks paraginimas nuskambėjo, Vokietijos užsienio reikalų ministrui Heiko Maasui aštriai sukritikavus Romos ir Pekino susitarimą.
„Pasaulyje, kur yra tokie milžinai kaip Kinija, Rusija ar mūsų partneriai Jungtinėse Valstijose, mes galime išgyventi tik tada, kai esame vieningi ES“, – laikraščiui „Welt am Sonntag“ teigė H. Maasas.
„Jeigu kai kurios šalys mano, kad gali racionaliai saistytis su kinais, jos bus labai nustebusios, kai pabudusios pamatys, kad tapo priklausomos“, – pridūrė jis.
„Kinija nėra liberali demokratija“, – kalbėjo Vokietijos ministras.
Europai kol kas sunkiai sekasi rasti veiksmingą ekonominių santykių su Kinija strategiją. Bendrijai siekiant išsaugoti Pekiną kaip prekybos partnerį, ES taip pat nerimauja dėl Kinijos ambicijų tapti globalia lydere.
Italija šeštadienį tapo pirma Didžiojo septintuko (G7) šalimi, pasirašiusia susitarimą su Pekinu dėl dalyvavimo „Šilko kelio“ infrastruktūros projekte. Juo siekiama atkurti istorinius Azijos ir Europos prekybinius kelius.
Projektas kelia abejonių Vašingtonui ir kai kurioms ES sostinėms, teigiančioms, kad Kinijos investicijos gali atnešti nepageidaujamą Pekino politinę įtaką.
