Šių priekaištų buvo išsakyta diplomatams susirinkus Ženevoje aptarti sutarties, kuria siekiama išlaikyti kosmosą taikų.
Derybose už uždarų durų dalyvauja 25 šalių, įskaitant JAV, Kiniją ir Rusiją, atstovus. Jie siekia sukurti pagrindą teisiškai privalomam dokumentui, turinčiam užkirsti kelią kosminėms ginklavimosi varžyboms.
Šias diskusijas, truksiančias iki kovo 28 dienos, spaudė surengti Pekinas ir Maskva. Ekspertai sako, kad jos dar gali duoti rezultatų, nepaisant niūrių prognozių apie nusiginklavimo diplomatijos perspektyvas.
Tačiau kalbėdamas per Jungtinių Tautų nusiginklavimo konferenciją JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Yleem Poblete iškėlė klausimą, ar Kinija ir Rusija nuoširdžiai įsipareigojusios deryboms.
„Kaip galime tikėti, kad (Rusija) rimtai nusiteikusi išvengti ginklavimosi varžybų kosmose, kai būtent jie kuria nuo žemės paleidžiamus priešpalydovinius ginklus?“ – klausė Y. Poblete.
Ji taip pat apkaltino Rusiją siekiant sukurti lazerių, galinčių „apakinti arba pažeisti palydovus“.
Y. Poblete, vadovaujanti Valstybės departamento ginklų kontrolės biurui, šią poziciją išsakė Jungtinėms Valstijoms perėmus rotacinį pirmininkavimą JT Nusiginklavimo konferencijai. Tačiau derybos dėl taikos kosmose vyksta kitoje vietoje Ženevoje.
Kritika Kinijai
Kalbėdama apie Kiniją Y. Poblete apkaltino šią šalį kuriant įvairius priešpalydovinius pajėgumus, įskaitant trikdymo sistemas ir nuo žemės paleidžiamas raketas, galinčias smogti žemosiomis orbitomis aplink Žemę skriejančius palydovus.
Dėl šios priežasties „sunku vertinti Kinijos rūpesčio, kad būtų užkirstas kelias ginklavimosi varžyboms kosmose, tikrumą“, sakė ji..
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau paragino įkurti naujas kosmines pajėgas, o Pentagonas šį mėnesį pateikė Kongresui atitinkamą pasiūlymą.
D. Trumpo pareiškimas, kad Vašingtonas laiko kosmosą „sritimi vykti karams“ daugeliui sukėlė susirūpinimą.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad visos trys minėtos galybės ir visos kosmines programas turinčios valstybės gali daug prarasti, jeigu dabartinės derybos žlugs, nes palydovų technologijos tampa vis svarbesnės tiek civilinėse srityse, tiek karyboje.
Deryboms vadovaujantis Brazilijos ambasadorius prie JT Nusiginklavimo konferencijos Guilherme de Aguiaras Patriota ataskaitą parengs tik tuo atveju, jeigu visos šalys pasieks bendrą sutarimą dėl jos turinio.
Jis išreiškė viltį, kad šalys susitars dėl „elementų, galinčių sudaryti būsimos teisiškai privalomos sutarties pagrindą.
