2014 metų vasarą Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vadovo Tony Tylerio paklausė, koks įvykis jo praktikoje buvo sudėtingiausias. T.Tyleris, tuomet išdirbęs IATA jau daugiau kaip 35 metus, atsakė: „Tai – MH370“.
Net ir radus Malaizijos lėktuvo nuolaužas, nepavyko atsakyti į klausimą, kas nutiko 2014 m. kovo 8-ąją.
Dingusieji
XXI amžiuje žmonija priprato prie gyvenimo visuotinio stebėjimo sąlygomis, kai technikos lygis, atrodytų, visiems laikams užkirto galimybę be pėdsakų dingti šiuolaikiniam keleiviniam lėktuvui.
Tačiau skrydžio MH370 istorija įrodė – net naujausios elektroninės sistemos bejėgės prieš sąmoningą savo tikslų turinčio žmogaus įsikišimą į jų darbą.
2014 m. naktį į kovo 8-ąją lėktuvas „Boeing 777“, priklausantis oro bendrovei „Malaysia Airlines“ ir vykdantis skrydį MH370 iš Kvala Lampūro (Malaizija) į Pekiną (Kinija), dingo įskridęs į Vietnamo oro erdvę.
„MH370, dirbkite su Hošiminu, 120,9, labos nakties“, – pasakė dispečeris.
„Labos nakties, MH370“, – šie ekipažo žodžiai buvo paskutinė 239 žmonių – 12 ekipažo narių ir 227 keleivių – žinutė.
Paskutinė kelionė su išjungtais atsakikliniais radijo švyturiais
Pirmosiomis po dingimo valandomis laikytasi tragiškos, bet paprastos versijos: lėktuvas sudužo dėl ekipažo klaidos arba techninio gedimo.
Tačiau jokių avarijos pėdsakų nepavyko rasti, užtat paaiškėjo, kad po paskutinio ekipažo ryšio kažkas lėktuve išjungė įrenginį – atsakiklinį radijo švyturį, perduodantį informaciją apie lėktuvo vietą ir jo atpažinimo duomenis
Radiolokacijos stočių duomenų analizė leido nustatyti – išjungus atsakiklinius radijo švyturius, lėktuvas pakeitė kursą. Nukrypęs nuo maršruto šimtus kilometrų, lėktuvas paskutinį kartą užfiksuotas skrendantis oro trasa Nr.571 į šiaurės vakarus nuo Perako salos 10 900 metrų aukštyje.
Tolesnis lėktuvo maršrutas apskaičiuotas remiantis variklių „Rolls-Royce“ darbo duomenimis, kuriuos lėktuvo terminalai perdavinėjo per palydovus „Inmarsat“ žemės tarnyboms.
Remdamasi šiais pranešimais, taip pat pasitelkdama galimos skrydžio trajektorijos apskaičiavimus, tyrimo grupė priėjo prie išvados, kad „Boeing 777“ nuo dingimo momento ore išbuvo dar 7 valandas. Lėktuvas baigė savo kelionę Indijos vandenyno pietinėje dalyje ir nukrito pasibaigus degalų atsargoms.
Pono Ferrier radinys
2015 m. sausį visi buvusieji lėktuve per reisą MH370 pripažinti žuvusiais „dėl nelaimingo atsitikimo“. Dvi didžiulės paieškų operacijos, kuriose dalyvavo kelių šalių atstovai, iš esmės nedavė naudos.
2015 m. liepos 29-ąją Reunjono salos (Prancūzijos užjūrio regionas) paplūdimių valytojų brigados narys Nicolas Ferrier aptiko dviejų metrų ilgio nuolaužą, panašią į dalį lėktuvo sparno. Nuolauža rasta netoli Sent Andrė miesto. Pasirodė, kad tai dingusio „Boeing“ eleronas-užsparnis – tai, kad jis priklausė lėktuvui, patvirtino ekspertai.
N.Ferrier prisipažino, kad anksčiau buvo radęs daiktų prikimštų lagaminų ir kėdę, panašią į lėktuvo ar autobuso. Visa tai jis sudegino, palaikęs šiukšlėmis. N.Ferrier sakė nežiūrįs televizoriaus, neklausąs radijo, todėl nieko nežinojęs apie lėktuvo paieškas.
Reunjono sala yra už 4000 kilometrų nuo manomos lėktuvo kritimo vietos, tačiau Australijos transporto saugumo biuro (ATSB) specialistai patvirtino, kad nuolaužos po ilgo dreifavimo galėjo atsidurti Reunjone.
Vėliau rasta ir kitų nuolaužų. Antai 2015 m. gruodį ir 2016 m. vasarį Mozambiko pakrantėje rasti užsparnio ir dešiniojo horizontaliojo uodegos stabilizatoriaus fragmentai.
2016 m. pavasarį Moselbajaus (PAR) paplūdimyje ir Rodrigeso salos (Mauricijaus Respublika) pakrantėje rasti variklio gaubto gabalai ir salono durų R1 fragmentas. Mauricijaus saloje rado sparno užpakalinės briaunos fragmentą.
Radiniai šiek tiek atvėsino mistikos ir konspirologijos mėgėjų įkarštį – „Boeing“ nepagrobė specialiųjų tarnybų agentai, jis neišskrido kartu su ateiviais ir nenugarmėjo į paralelinį pasaulį.
„Neteisėtas įsikišimas“
Lėktuvas sudužo, bet sudužimo priežastys iki šiol nesuprantamos.
Kas ir kodėl atjungė atsakiklinius radijo švyturius? Kodėl lėktuvas pakeitė kursą? Ko jis ieškojo toli nuo pagrindinių aviatrasų?
Tarptautinės tyrimų grupės baigiamoji ataskaita, paskelbta 2018 m. vasarą, užima 1500 puslapių. Tyrimas taip ir nenustatė, kas būtent atsitiko lėktuvui, tačiau turimi duomenys „neginčijamai rodo neteisėtą įsikišimą, dėl kurio nustojo veikti ryšio sistemos ir lėktuvas rankiniu būdu pakeitė kryptį“.
MH370 lakūnų, stiuardesių ir keleivių gyvenimas buvo ištyrinėtas mikroskopu. Nustatyta, kad 53 metų laivo vadas Zaharie Ahmadas Shahas, vienas labiausiai patyrusių aviakompanijos pilotų, namuose turėjo savadarbį skrydžių imituoklį. Kilo įtarimas, kad juo jis treniravo įgūdžius, būtinus lėktuvui pagrobti ir nukreipti „Boeing“ neplanuotu maršrutu.
Bet tyrėjai priėjo išvadą, kad čia nėra nieko nusikalstama ir Zaharie Ahmado Shaho domėjimasis skrydžių imituokliais visiškai nerodo, kad jis turėjo piktų kėslų.
Antrasis pilotas Fariqas Abdulas Hamidas, kaip paaiškėjo, pažeisdavo pareigines instrukcijas. Buvo rasta nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip šaunusis lakūnas kviečia į kabiną simpatiškas keleives. Bet šios išdaigos negalėjo turėti įtakos tragiškai skrydžio naktį į 2014-ųjų kovo 8-ąją baigčiai.
Tyrėjai iš pradžių labai rimtai vertino du iraniečius, atsidūrusius lėktuve su netikrais dokumentais. Tačiau vėliau buvo nustatyta, kad 18-metis iranietis Poria Nouras Mohammadas Mehrdadas ir 29 metų iranietis Seyedas Mohammadas Reza Delavaras, palikę tėvynę, stengėsi nusigauti į vieną turtingą šalį, kurioje norėjo įsikurti. Jokių keleivių su svetimais pasais ryšių su teroristinėmis grupuotėmis neaptikta.
Kokių nors teroristų pareiškimų ir reikalavimų po „Boeing 777“ dingimo nebuvo – tai byloja, kad jie taip pat neturi nieko bendra su MH370 dingimu.
Pamišęs pilotas arba išsihermetizavimas?
2015 m. kovą aviakompanijos „Germanwings“ lėktuvo „Airbus A320-211“ 27 metų antrasis pilotas Andreasas Lubitzas sąmoningai sukėlė avariją, kurios metu žuvo visi 150 lėktuve buvusių žmonių. Tokių atvejų, tegul ir nedažnai, bet būta pasaulio aviacijos istorijoje ir anksčiau.
Ar galėjo kas nors iš skrydžio MH370 pilotų arba kas nors kitas, buvęs lėktuve, padaryti ką nors panašaus?
Teoriškai tai galima įsivaizduoti. Bet kodėl piktadariui prireikė to keisto 7 valandų skrydžio į niekur? Kodėl niekas iš keleivių arba ekipažo narių nepabandė sukelti aliarmo? Kas apskritai dėjosi lėktuve paskutinėmis jo valandomis?
2005 m. rugpjūtį aviakompanijos „HeliosAirways“ lėktuvo „Boeing 737-31S“, skridusio maršrutu Larnaka-Atėnai-Praha, ryšys nutrūko praėjus 17 min. po pakilimo. Lėktuvas tęsė skrydį, kol visiškai baigėsi degalai, ir įsirėžė į kalną už 40 km į šiaurę nuo Atėnų. Žuvo 115 keleivių ir 6 ekipažo nariai. Kaip vėliau paaiškėjo, tragedija kilo dėl išsihermetizavimo.
Gal ir skrydis MH370 paskutinėmis valandomis vyko išsihermetizavimo sąlygomis, kai jo likimo niekas iš buvusiųjų lėktuve jau nebegalėjo pakeisti. Bet prie šios versijos netinka sąmoningas „Boeing“ krypties pakeitimas ir atsakiklinių radijo švyturių išjungimas.
Praėjus penkeriems metams po įvykio, skrydžio MH370 paskutinė paslaptis lieka neatskleista.
Parengė Milda Augulytė
