„Kalbame ne apie pasitraukimą iš sutarties – Rusija įšaldo savo įsipareigojimus vykdyti INF (Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų) sutartį, kadangi partneriai amerikiečiai ją pažeidė“, – žurnalistams sakė Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.
Jis pabrėžė, kad toks žingsnis „yra visiškai gynybinio pobūdžio“.
„Nesiekiame kelti įtampos ar naujos raketų krizės Europos žemyne. Dėjome visas kariniu ir politiniu požiūriu priimtinas pastangas, kad išsaugotume sutartį“, – tvirtino politikas.
Anot jo, Maskva pateikė Vašingtonui daug siūlymų ir ėmėsi precedento neturinčių žingsnių siekdama įrodyti, kad Rusija nepažeidžia sutarties nuostatų.
„Nepaisant to, visos mūsų iniciatyvos buvo atmestos. Vašingtonas savo ruožtu nuosekliai ir sistemingai siekė pasitraukimo (iš sutarties)“, – pabrėžė L. Sluckis.
„Rusija pasirengusi svarstyti tolesnę INF sutarties likimą, bet dabar atėjo JAV eilė imtis veiksmų“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pirmadienį oficialiai sustabdė Maskvos dalyvavimą INF sutartyje.
Vašingtonas praėjusį mėnesį pradėjo pusmetį truksiantį pasitraukimo iš šios sutarties procesą, atsakydamas į Maskvos sprendimą dislokuoti raketas 9M729. Rusija savo ruožtu tada taip pat paskelbė, kad nebedalyvaus sutartyje.
Daugelis analitikų sako, kad abiejų šalių pasitraukimas iš INF sutarties faktiškai skelbia naujų ginklavimosi varžybų pradžią.
INF sutartį 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Ji padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines.
Šiuo paktu taip pat buvo uždraustos 500–5 500 km nuotolio antžeminės raketos.
