Praėjus vos dviem valandoms po to, kai Norvegija iš šalies išvarė Lenkijos konsulato Osle vadovą, Varšuva įteikė analogišką notą Norvegijos konsulei.
Tokį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos sprendimą kaip patriotišką entuziastingai išgyrė dešinioji žiniasklaida, palaikanti nacionalistinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) vyriausybę.
TTP sulaukė pagyrų ir iš tautiečių Norvegijoje, netekusių vaikų ar bijančių, kad jų vaikus gali paimti vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“.
Diplomatinis šalių konfliktas kilo dėl Lenkijos konsulo Norvegijoje ir „Barnevernet“ kivirčų.
Ragino atšaukti konsulą
Lenkijos konsulas Slawomiras Kowalskis išgarsėjo, kai vykdavo gelbėti „Barnevernet“ paimamų vaikų. Per šias akcijas jis bardavosi su inspektoriais, policininkais, teisininkais.
Norvegijos užsienio reikalų ministerija sausį kreipėsi į Varšuvą, kad ji per tris savaites pati atšauktų S.Kowalskį, kurio veiklą įvertino kaip nederamą konsului.
Kai Varšuva atsisakė, Oslas S.Kowalskį paskelbė nepageidaujamu, o lenkai kerštaudami Norvegijos konsulę paskelbė persona non grata.
Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Dariuszas Rosati sukritikavo TTP sprendimą pradėti diplomatinį karą su Norvegija ir priminė, kad Norvegija visame pasaulyje garsėja sugebėjimu taikiomis derybomis spręsti konfliktus.
Opozicija spėja, kad konfliktui TTP ryžosi siekdama įtikti dešiniesiems rinkėjams prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
Suteikė politinį prieglobstį
Spėjama, kad dėl šios priežasties Lenkija prieš savaitę suteikė politinį prieglobstį norvegei Silje Garmo ir jos dvejų metų dukrai.
Norvegė į Lenkiją pabėgo prieš pusantrų metų, nes „Barnevernet“ tėvynėje ketino paimti iš jos dukterį.
S.Garmo skundėsi nuolatiniu pervargimo sindromu, „Barnevernet“ inspektoriai ją įtarinėjo piktnaudžiaujant raminamaisiais vaistais ir kaltino gyvenant chaotiškai. Būdama nėščia ir bijodama, kad iš jos gali būti atimtas ir naujagimis, norvegė spruko į Lenkiją.
Pastarąją šalį Norvegijos žiniasklaida buvo įvardijusi kaip aršiausią „Barnevernet“ kritikę. Tokį Lenkijos įvaizdį sukurti padėjo ne tik nuolatinis Varšuvos diplomatų kišimasis į „Barnevernet“ veiklą, bet ir kino filmo verta pagrobimo istorija.
Prieš aštuonerius metus dukrą Nikolę praradusi lenkų šeima kreipėsi į privatų Varšuvos detektyvą Krzysztofą Rutkowskį ir jis mergaitę atėmė iš ją įvaikinusios norvegų šeimos.
Pagrobimo operaciją nufilmavo Lenkijos valstybinė televizija TVP, o ši istorija savo įžūlumu šokiravo Norvegijos visuomenę.
Kaltinimai dviem frontais
„Barnevernet“ kasmet iš į Norvegiją emigravusių lenkų atima po keliolika vaikų. Panašiai tiek vaikų iš lenkų atima ir analogiškos organizacijos Švedijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Varšuvos spauda neslepia, kad asocialūs tautiečiai svetur su savo atžalomis elgiasi baisiai, smurtauja ir užtraukia gėdą tėvynei.
Vis dėlto dažniau spausdinami tautiečių nusiskundimai, kad „Barnevernet“ bei panašios organizacijos elgiasi per griežtai.
Oslo universitete kultūros istoriją dėstanti varšuvietė Nina Witoszek teigia, kad norvegus stebina dalies lenkų požiūris, jog tai, kas vyksta šeimoje, yra tos šeimos reikalas, ir niekas neturi teisės kištis.
Kita vertus, pasak N.Witoszek, labai anksti priėmę vaikų apsaugos įstatymus norvegai yra aklai įsitikinę, kad „Barnevernet“ yra ideali organizacija, ir ignoruoja užsieniečių kritiką.
Tarnyba „Barnevernet“ iš pradžių buvo įkurta siekiant iš nusikaltėlių atimti vaikus ir taip leisti jiems ištrūkti iš smukdančios terpės.
„Barnevernet“ veikla 2005 metais buvo praplėsta kilus skandalui, kad inspektoriai ignoravo vieno patėvio brutalumą ir jis įsisiautėjęs užmušė vaiką.
