Šiaurės Korėjos kalėjimai iš vidaus: kankinimai, egzekucijos ir badas iki išprotėjimo

Vienas tokių laimingųjų – JAV karinių oro pajėgų pilotas, patekęs į šiaurės korėjiečių nelaisvę Korėjos karo metu, rašo „The Daily Star“.

Jo pilotuojamas F-51 lėktuvas buvo numuštas virš komunistinės šalies pusės, bet jaunas vyras išgyveno, o tuomet jam teko patirti visus šios šalies kalėjimų baisumus.

Manoma, kad daugiau kaip 40 proc. JAV kalinių – apie 2800 – kurie buvo paimti į nelaisvę valdant dabartinio šalies lyderio Kim Jong-uno seneliui Kim Il-sungui, mirė nuo kankinimų ir siaubingų kalinimo sąlygų.

Buvusio kalinio pasakojimas įtrauktas į mokomąją medžiagą, kuri naudojama ruošiant naujus darbuotojus CŽV išgyvenimo mokykloje.

Dalis originalaus dokumento užtušuota, tačiau ir likęs tekstas leidžia susidaryti įspūdį apie gyvenimą Šiaurės Korėjos koncentracijos stovyklose.

Ši byla – viena iš neseniai išslaptintų JAV dokumentų apie Korėjos karą, vykusį nuo 1950 birželio 25 d. iki 1953 liepos 27 d. ir padalijusį šalį į dvi iki šiol nesutaikomas dalis – Pietų Korėją su sostine Seulu ir komunistinę Šiaurės Korėją su sostine Pchenjanu.

Šiaurinėje pusėje kaliniai buvo verčiami kasti kapus mirusiems savo likimo draugams. Iš jų buvo atimami batai, jie taip nusilpdavo, kad nebepastovėdavo ant kojų, o tardant būdavo vielomis pririšami prie medžių.

JAV karinių oro pajėgų pilotas pasakojo, kad jo lėktuvas buvo numuštas šiauriečių teritorijoje, maždaug 5 mylios (8 km) nuo fronto linijos.

Ant žemės jis dar įsivėlė į susišaudymą su vietos kareiviais, bet galiausiai rugpjūčio 17 dieną buvo paimtas į nelaimę.

„Jie vielomis surišo mano rankas ir kojas, ir per naktį laikė pririšę prie medžio“,– pasakojo vyras.

Tada pilotas buvo apklaustas ir su kitais kaliniais nugabentas į okupuotą Seulą – dabartinę Pietų Korėjos sostinę.

Ten jis sutiko grupę kitų amerikiečių, kurie per dieną gaudavo po saują ryžių, žalią obuolį ir „truputį sriubos“.

Daugelis kalinių netrukus susirgo dizenterija – bakterine žarnyno liga, kuri sukelia karščiavimą ir skausmingą viduriavimą.

Sužeisti kariai Seule gavo tik minimalų ir grubų savo žaizdų gydymą.

Rugsėjo mėnesį JAV pajėgos pradėjo spausti šiauriečius ir kaliniai buvo skubiai perkelti į Pchenjaną.

Būdami „jau ir taip prastos būklės“, jie turėjo pėsčiomis basi žygiuoti 120 mylių (193 km) į Šiaurės Korėjos sostinę Pchenjaną.

Mirties žygis užtruko 19 dienų, o 80 vyrų jo tikslo nepasiekė: jei nebeturėdami jėgų eiti parkrisdavo, prižiūrėtojai juos tiesiog nušaudavo.

Atvykę į jau perpildytą stovyklą, kaliniai gyveno „susispaudę lyg silkės“ ir nebegavo jokios medicininkės pagalbos dėl savo ligų ar žaizdų.

Karo belaisviai ėmė kristi kaip musės, o jų draugai turėjo kasti jiems kapus.

Išgyvenusiojo teigimu, daug vyrų mirė, nes tiesiog „prarado viltį“ – pradėjo galvoti, jau niekada nepabėgs ir niekada nebus išgelbėti.

Pilotas pasakojo matęs, kaip mirtinai alkani kaliniai rijo bulvių lupenas, sumaišytas su žmonių išmatomis.

„Jie nuo to, po perkūnais, tikrai apsirgo“, – sakė vyras ir pridūrė, kad užsikrėtę dizenterija kaliniai mirdavo siaubinga mirtimi.

Taip pat kaliniai gerdavo purviną vandenį, nes kitos išeities tiesiog nebuvo – iš bado ir troškulio jie balansavo ties mirties riba.

„Tave maitina labai prastai ir jau po 30 dienų tavo būklė labai silpna“,– sakė buvęs kalinys.

Tuomet pilotas pabėgo iš stovyklos, JAV ir Pietų Korėjos pajėgoms braunantis link Pchenjano.

Anot jo, kiti taip pat bandydavo pabėgti, bet ne visiems pavykdavo. Pavyzdžiui, viena bėglių grupelė buvo sugauta ir sušaudyta iš kulkosvaidžio mokyklos kieme.

Ir nors pilotui pavyko pasprukti, jis galėjo papasakoti, kad kitus kalnius šiaurės korėjiečiai pradėjo gabenti gilyn į šiaurę – vien tam, kad galiausiai nužudytų geležinkelio tunelyje.

„Buvo rasti tik 68 kūnai – kas atsitiko kitiems, mes nežinome ir daugiau nieko apie juos negirdėjome“,– sakė jis.

Iš pirmosios 376 kalinių grupės, kurioje buvo pilotas, jo skaičiavimais išgyveno tik apie 45.

Anot jo, šiaurės korėjiečiai buvo ypač griežti ir žiaurūs oro pajėgų kariams, būtent jie mūšiuose esą pražudydavo apie 80 proc. Kim Il-sungo vyrų.

Skaičiuojama, kad JAV karinės oro pajėgos per karą Šiaurės Korėjoje numetė apie 600 tūkst. tonų bombų. Kone kiekvienas Šiaurės Korėjos miestelis ir kaimas patyrė bombardavimą iš oro.

Taip pat dešimtys tūkstančių tonų napalmo Šiaurės Korėjos plotus pavertė liepsnojančiu pragaru.

Nors karo veiksmai tarp abiejų Korėjų baigėsi prieš daugiau kaip 60 metų, abi šalys vis dar nėra pasirašiusios taikos susitarimo ir oficialiai karas nėra baigtas – taip pat kaip ir tarp Šiaurės Korėjos ir JAV.