G.Mendonsa 1945 m. rugpjūčio 14 dieną darytoje fotografijoje bučiuoja baltu chalatu vilkinčią slaugytoją.
Nuotrauka buvo daryta tą dieną, kai JAV pajėgos šventė pergalę prieš Japoniją. Per daugybę dešimtmečių fotografija tapo žinoma visame pasaulyje.
Praėjusį sekmadienį 95-erių G.Mendonsos dukra Sharon Molleur pranešė, kad jos tėvą ištiko priepuolis ir jis mirė senelių namuose Midltono mieste Rod Ailende, kur gyveno kartu su savo žmona.
Kartu su žinia apie jūreivio mirtį sukilo ir pasipiktinimo banga dėl žymiosios nuotraukos. Mat joje užfiksuotas G.Mendonsa apglėbęs gatvėje bučiuoja nepažįstamą moterį, o tai paskatino kalbas apie moterų teisių pažeidimus ir priekabiavimą.
Nufotografavo netyčia
1945 metų rugsėjo 14-ąją, kai buvo padaryta ši nuotrauka, G.Mendonsa, per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavęs kovos veiksmuose Ramiajame vandenyne, buvo grįžęs namo atostogų.
Tądien Niujorko Taimso aikštėje buvo ir fotografas Alfredas Eisenstaedtas. Jis pasakojo pamatęs jūreivį, kuris bėgo gatve ir griebė į glėbį kiekvieną jam pasipainiojusią merginą.
A.Eisenstaedtas panoro tai įamžinti, tačiau visos užfiksuotos akimirkos jam pasirodė nepakankamai geros. Tuomet jis pamatė, kaip G.Mendonsa pribėgo prie jaunos moters, vilkinčios baltu slaugytojos chalatu, palenkė ją ir pabučiavo.
„Akimirksniu pamačiau, kaip buvo sugriebta kažkas vilkintis baltai. Atsisukau ir spragtelėjau kaip tik tą akimirką, kai jūreivis bučiavo slaugę. Jeigu ji būtų vilkėjusi tamsią suknelę, niekada nebūčiau padaręs šios nuotraukos“, – savo prisiminimuose vėliau pasakojo nuotraukos autorius.
Vėliau G.Mendonsa taip pat prisipažino, kad pabučiuoti moterį jis nusprendė būtent dėl to, kad ji vilkėjo slaugytojos aprangą.
„Manau, viskas dėl aprangos. Jeigu ji nebūtu vilkėjusi slaugytojos chalato, greičiausiai nebūčiau jos pabučiavęs“, – pasakojo nuotraukos herojus.
Fotografiją A.Eisenstaedtas išsiuntė žurnalui „Life“. Leidinys nusprendė ją publikuoti ir pavadino „Pergalės prieš Japoniją diena Taimso aikštėje“.
Bučinį stebėjo mylimoji
Vėliau paaiškėjo, kad G.Mendonsa ir nuotraukoje užfiksuota Greta Friedman buvo visiškai nepažįstami žmonės. G.Friedman buvo odontologo asistente, todėl vilkėjo baltą slaugytojos chalatą.
„Aš nesirinkau, bučiuoti jį ar ne. Jis tiesiog priėjo, sugriebė mane, palenkė ir pabučiavo“, – 2005 m. pasakojo G.Friedman.
Moteris mirė 2016 m., sulaukusi 92 metų.
G.Mendonsa paaiškino, kad pabučiuoti jauną moterį nusprendė spontaniškai, per daug apie tai negalvodamas.
„Tai įvyko akimirksniu. Buvau ką tik grįžęs iš karo, kuris pagaliau baigėsi. Buvau susijaudinęs dėl to, kad pagaliau atėjo jo pabaiga. Be to, buvau šiek tiek išgėręs, todėl kai pamačiau slaugytoją, pribėgau prie jos ir pabučiavau“, – pasakojo jūreivis.
G.Mendonsa ilgai įrodinėjo, kad jis yra būtent tas jūreivis, užfiksuotas nuotraukoje. Tačiau įrodyti tai jam nesisekė. Tiesa paaiškėjo tik po daugybės metų pasitelkus veido atpažinimo technologiją.
1945-aisiais, kai buvo padaryta fotografija, G.Mendonsa buvo atvykęs namo atostogų. Tuo metu jis susitikinėjo su kita moterimi – Rita Petrie. Ji, beje, taip pat užfiksuota žymioje fotografijoje stovinti už besibučiuojančios poros.
R.Petrie vėliau pasakojo nesupykusi dėl bučinio, mat, išgirdęs apie pasibaigusį karą, G.Mendonsa buvo labai susijaudinęs.
„Galbūt tą akimirką buvau taip pat pagauta emocijų, todėl manęs tai nesuerzino“, – pasakojo R.Petrie.
Vėliau ji susituokė su G.Mendonsa ir kartu su juo pragyveno 70 metų.
Dešimtmečius niekas nežinojo, kas yra žmonės, užfiksuoti A.Eisenstaedto nuotraukoje, kuri tapo žymiausiu jo darbu.
Iš viso 11 vyrų ir trys moterys tikino, kad fotografijoje užfiksuoti yra jie. Tačiau 2005 m. pagaliau buvo atsakyta į šį klausimą.
Panaudojus veido atpažinimo technologiją paaiškėjo, kad G.Mendonsos veidas tiesiog idealiai sutampa su atvaizdu nuotraukoje. Technologija taip pat parodė, kad G.Friedman yra labiausiai panaši į moterį fotografijoje.
Supykdė „MeToo“ aktyvistus
G.Friedman prisipažino, kad jos ir G.Mendonsos bučinys nebuvo romantiškas, nes ji visiškai nesitikėjo būti pabučiuota.
„Jis buvo labai stiprus ir tiesiog laikė mane“, – pasakojo moteris.
Tiesa, 2016 m. po G.Friedman mirties jos sūnus pasakojo, kad mama nelaikė pykčio dėl G.Mendonsos veiksmų.
Vis dėlto tai sukėlė pasipiktinimą ir kalbas apie jėgos naudojimą prieš moteris. Po G.Mendos mirties istorija buvo prisiminta dar kartą ir žmonės pasidalijo į dvi stovyklas.
Žibalo į ugnį įplieskė ir žinia, kad Floridoje judėjimo prieš seksualinį priekabiavimą „MeToo“ šalininkai nuniokojo skulptūrą, pagamintą pagal žymiojo bučinio nuotrauką.
Floridos policija pranešė, kad ant skulptūros raudonais dažais buvo užrašyta „MeToo“ taip akivaizdžiai bandant pasmerkti G.Mendonsos veiksmus prieš daugelį dešimtmečių.
Deja, pagauti skulptūrą dažais ištepliojus asmenis nepavyko. Policijos pareigūnai tikino, kad greta esančios vaizdo kameros neužfiksavo nusižengėlių.
Pasikeitė žmonių požiūris
Žinią apie dažais nupurkštą skulptūrą interneto vartotojai vertino dviprasmiškai. Vieni sveikino „MeToo“ judėjimui prijaučiančius ir tai padariusius asmenis, tačiau kiti peikė tai ir vadino vandalizmu.
„Liūdna, kad G.Mendonsos atminimas yra taip paniekinamas. Žmonės jį smerkia dėl bučinio, tačiau visai pamiršta tai, kad jis buvo karys, kovojęs už savo šalies laisvę“, – rašė viena socialinių tinklų vartotojų.
Kiti G.Mendonsos veiksmus netgi įvertino kaip seksualinį priekabiavimą.
„Visiems vyrams, kurie sako, kad jis nepadarė nieko blogo ir turėtume tai pamiršti, noriu pasakyti: o kas, jeigu nepažįstamas vyras staiga prieitų prie jūsų ir pabučiuotų? Ar tada taip pat sakytumėte, kad tai – nieko tokio?“, – klausė viena internautė.
Vis dėlto nemaža dalis socialinių tinklų vartotojų tikino, kad nereikėtų vertinti G.Mendonsos veiksmų kaip seksualinio priekabiavimo, o judėjimas „MeToo“ esą nuėjo per toli.
Seksualinio priekabiavimo tema tapo ypač aštri po 2017 m., kai daugybė Holivudo aktorių apkaltino filmų kūrėją Harvey Weinsteiną seksualine prievarta.
Per pusantrų metų daugybę moterų ir vyrų garsiai prabilo apie seksualinio priekabiavimo ir prievartos problemą.
Parengta pagal „The Guardian“, „Live Science“.
