Žydų paauglė A. Frank dienoraštį rašė nuo 1942 metų birželio iki 1944 metų rugpjūčio, su šeima slapstydamasi nuo nacių vienoje Amsterdamo pastogėje. Jos dienoraštis yra išverstas į 67 kalbas, parduota daugiau kaip 30 mln. jo egzempliorių.
Ši knyga buvo pasirenkamų kūrinių sąraše, kuris visas buvo išbrauktas iš mokymo programos.
„Holokaustas nėra tas klausimas, kurį galima praleisti“, – rašoma peticijoje.
Švietimo ministrė Blaženka Divjak socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad „priims kritiką“ šiuo klausimu ir apklaus mokytojus dėl jų rekomendacijų privalomiems skaitiniams. Peticiją pasirašę žmonės viliasi, kad „Anos Frank dienoraštis“ bus tarp mokytojų prioritetų.
2017 metais viena mokykla Kroatijoje sulaukė kritikos atsisakiusi eksponuoti parodą apie A. Frank, nes joje buvo stendų apie šios šalies Antrojo pasaulinio karo laikų pronaciško režimo nusikaltimus.
Paroda, kurią buvo parengęs A. Frank muziejus Amsterdame, turėjo būti eksponuojama vienoje pajūrio miesto Šibeniko mokyklų.
Mokyklos direktorius tuomet sakė, kad pronaciškas ustašių režimas buvo pavaizduotas „kaip nusikaltėliai“, o komunistų nusikaltimai buvo ignoruoti.
Ustašių režimas išžudė šimtus tūkstančių žydų, serbų, romų ir antifašistinių pažiūrų kroatų.
Minima paroda anksčiau be jokių problemų buvo rodoma 23 Kroatijos miestuose.
Kritikai pastaraisiais metais kaltino Kroatijos valdžią menkinant ustašių nusikaltimus ir pro pirštus žiūrint į padidėjusią nostalgiją pronaciškai praeičiai.
