10-yje labiausiai paveiktų šalių, kukliais skaičiavimais, nuo 2013 iki 2017 metų mirė 550 tūkst. kūdikių. Jie mirė dėl karo ir jo padarinių, įskaitant badą, žalą ligoninėms ir infrastruktūrai, sveikatos priežiūros paslaugų neprieinamumą, blogas sanitarines sąlygas ir pagalbos nebuvimą.
Organizacija nurodo, kad vaikams kyla pavojus būti nužudytiems ar suluošintiems, paimtiems į ginkluotas grupuotes kovoti, pagrobtiems ar tapti lytinio smurto aukomis.
„Beveik penktadalis vaikų gyvena konfliktų veikiamuose rajonuose – daugiausiai... per pastaruosius du dešimtmečius“, – sakoma „Save the Children“ vadovės Helle Thorning-Schmidt (Helės Torning-Šmit) pareiškime.
„Nužudomų ar suluošinamų vaikų skaičius daugiau nei patrigubėjo, matome nerimą keliantį (atvejų), kai pagalba naudojama kaip karo ginklas, daugėjimą“, – sakė ji, pristatydama ataskaitą prieš prasidedant Miuncheno saugumo konferencijai.
„Save the Children“ sakė, jog jos užsakytas Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) tyrimas parodė, kad 2017 metais konfliktų veikiamuose rajonuose gyveno 420 mln. vaikų. Tai yra 18 proc. visų viso pasaulio vaikų.
Nuo 2016 metų šis skaičius padidėjo 30 milijonų.
Labiausiai veikiamos šalys yra Afganistanas, Centrinės Afrikos Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Irakas, Malis, Nigerija, Somalis, Pietų Sudanas, Sirija ir Jemenas.
Vaikų, per minėtą penkerių metų laikotarpį mirusių dėl netiesioginio poveikio, skaičius padidėja iki 870 tūkst., jei įtraukiami visi jaunesni nei penkerių metų vaikai.
Organizacija taip pat paskelbė rekomendacijų sąrašą, nuo tokių žingsnių kaip įsipareigojimas kariavimui imti ne jaunesnius kaip 18 metų asmenis iki vengimo naudoti sprogstamuosius ginklus apgyvendintuose rajonuose.
H. Thorning-Schmidt sakė, kad žūstančių vaikų skaičiaus didėjimas kelia didelį nerimą.
„Šokiruoja, kad XXI amžiuje einame atgal dėl principų ir moralinių standartų, kurie yra labai paprasti: niekada neturi būti taikomasi į vaikus ir civilius“, – sakė ji.
