Anksčiau aviacijos bendrovėje „Boeing“ dirbęs Patrickas Shanahanas perėmė Pentagono vadovo postą, kai po ilgų nesutarimų su D. Trumpu atsistatydino gynybos sekretorius Jimas Mattisas.
Jo pirmasis pasirodymas priešais kameras NATO būstinėje Briuselyje, įprastas pasisveikinimas su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pritraukė neįprastai didelį susidomėjimą: kiekviename P. Shanahano žodyje ir judesyje ieškota paslėptos prasmės.
„Malonu būti čia ir leisti laiką su jumis, ypač tokiame gražiame pastate“, – sakė laikinasis JAV gynybos sekretorius, atvykęs į Briuselį po kelias dienas trukusio turo po Kabulą ir Bagdadą.
„Vienas iš dalykų, kuriuos noriu padaryti, kol visi čia esame, yra pasikalbėti apie NATO ateitį, galimybes, kurias ir toliau galime plėtoti“, – kalbėjo P. Shanahanas.
Europoje dar nepraėjus nerimui po gana daug triukšmo sukėlusio Aljanso viršūnių susitikimo liepą, kai D. Trumpas, kaip pranešama, pagrasino, jog Vašingtonas „veiks vienas“, jei sąjungininkės nepadidins savo gynybos biudžetų, P. Shanahano žodžiai apie „NATO ateitį“ kai kuriuos žurnalistus trečiadienį privertė sunerimti.
„Tikrai? Norima pradėti ardyti NATO?“ – klausė vienas reporteris.
JAV pareigūnai patikino, kad P. Shanahanas tiesiog kalbėjo apie NATO iniciatyvas kovoti su terorizmu ir Aljanso saugumui kylančias grėsmes, kurias ruošiamasi aptarti per viršūnių susitikimą Londone gruodį.
Vėliau trečiadienį per savo spaudos konferenciją J. Stoltenbergas sakė, kad P. Shanahaną „sąjungininkai priėmė labai gerai“.
„Tai buvo labai stipri ir labai aiški žinutė apie geležinį JAV įsipareigojimą NATO... ir labai stiprus jo asmeninis įsipareigojimas NATO“, – pabrėžė Aljanso generalinis sekretorius.
Europos abejonės
J. Mattisas buvo itin gerbiamas NATO, ir dar prieš jo pasitraukimą Europoje su nerimu kalbėta, kas gali nutikti, jei jis atsistatydintų.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis yra pavadinęs J. Mattisą „vienu iš paskutiniųjų nepajudinamų vyrų“ Vašingtone, kur vis labiau dominuoja D. Trumpo ideologija „Amerika – pirmiausia“.
Vienas europiečių diplomatas žadėjo „atidžiai klausytis“ P. Shanahano, kad suprastų, ar jis seks J. Mattiso pėdsakais, ar stums D. Trumpo politiką.
„Nežinome, ar Shanahanas taps naujuoju gynybos sekretoriumi, ar jis paseks Mattiso pavyzdžiu“, – sakė naujienų agentūros AFP kalbintas diplomatas.
Buvęs jūrų pėstininkų generolas J. Mattisas iš Pentagono vadovo pareigų pasitraukė po ginčo su prezidentu dėl pastarojo netikėto sprendimo išvesti JAV karius iš Sirijos. Savo atsistatydinimo rašte J. Mattisas dukart paminėjo NATO.
„Mūsų kaip tautos stiprybė yra neatskiriamai susijusi su mūsų unikalia ir visapusiška aljansų ir partnerysčių sistema“, – rašė jis.
„29 NATO demokratijos pademonstravo šią stiprybę įsipareigojusios kovoti drauge su mumis po Rugsėjo 11-osios atakos Amerikoje“, – pridūrė J. Mattisas.
NATO tvirtina, kad Vašingtono įsipareigojimu Aljansui nederėtų abejoti, ir atkreipia dėmesį, kad JAV į Europą atsiunčia vis daugiau savo karių ir išteklių.
Vis dėlto Europa turi abejonių dėl D. Trumpo įsipareigojimų aljansams ir, ypač, NATO. Šias abejones dar labiau pakurstė neseniai leidinyje „The New York Times“ pasirodęs straipsnis, kuriame sakoma, kad JAV prezidentas yra ne kartą savo patarėjams sakęs, jog nemato NATO prasmės ir mano, kad Vašingtonas turėtų iš jos pasitraukti.
