Antarktis, Arktis ir Grenlandija nėra vienintelės sušalusio vandens sankaupos, kurios gali išnykti dėl žmonių sukeltos klimato kaitos. Mokslininkai paskelbė, kad milžiniška grėsmė kyla ir Himalajams.
Net ir pasiekus Paryžiaus klimato konferencijoje iškeltą maksimalų tikslą iki 1,5 laipsnio Celsijaus sumažinti temperatūros pokytį, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu, ištirptų bent trečdalis Himalajų ledynų.
Išvertus iš sanskrito kalbos Himalajai reiškia sniego buveinę, bet jeigu klimato kaita vyks dabartiniu tempu, o valstybės sieks tik minimalaus Paryžiuje 2015 m. iškelto tikslo – temperatūros pokyčio suvaldymo iki 2 laipsnių Celsijaus, iki šimtmečio pabaigos net du trečdaliai šios kalnų grandinės Azijoje ledynų gali ištirpti.
Tarptautinio integruoto kalnų vystymo centro (ICIMOD) mokslininkai skelbia, kad toks katastrofiškas ledynų tirpimas sutrikdys Azijos upių tėkmę, o jos yra milijardų žmonių Indijoje, Kinijoje ir dar šešiose šalyse vandens šaltinis.
Tirpstantis ledas gali sukelti didžiulius Jangdzės, Mekongo, Indo, Gangos upių potvynius, kurie sunaikintų paupiuose žmonių auginamas grūdines kultūras.
„Tai klimato krizė, apie kurią iki šiol dar nesame kalbėję. Pasaulinis atšilimas šaltas, ledu ir sniegu padengtas kalnų viršūnes mažiau nei per šimtmetį gali paversti paprasčiausiais akmenimis“, – tvirtino ICIMOD tyrėjas Philippusas Westeras.
Trečiuoju ašigaliu vadinamų Himalajų ledynai yra 250 mln. žmonių vandens šaltinis, o dar 1,65 mlrd. gyvena iš kalnų ištekančių upių slėniuose.
Problemų kiltų ir kitų pasaulio kampelių gyventojams. Dėl visiškai ištirpusių Himalajuose esančių ledynų vandenynų lygis Žemėje pakiltų 1,5 metro.
ICIMOD paskelbtas tyrimas buvo vykdomas 5 metus, o prie jo prisidėjo daugiau nei 350 mokslininkų.
„Šio darbo tikslas – aprašyti regiono svarbą milijardų žmonių išlikimui ir įspėti apie klimato kaitos pavojų“, – pabrėžė tyrimą atlikusios grupės vadovas Davidas Moldenas.
Nors Himalajų kalnynas susidarė prieš dešimtis milijonų metų, jis – viena pažeidžiamiausių mūsų planetos vietų.
Jau nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio ledynų sluoksnis Himalajuose plonėjo ir traukėsi, ir šio proceso neįmanoma sustabdyti.
„Apie kalnų regionus turime pradėti galvoti kaip apie karštuosius taškus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, ieškoti sprendimų ir investuoti, kad tai išsaugotume“, – teigė ICIMOD valdybos narys Dasho Rinzinas Dorji.
Parengta pagal AP ir „USA Today“ informaciją.
