„Smurto eskalavimą Zimbabvėje pastarosiomis dienomis pablogino saugumo pajėgų neproporcingas jėgos naudojimas“, – sakoma Europos Komisijos atstovės Majos Kocijančič pareiškime.
„Tikimės, kad Zimbabvės vyriausybė palaikys žmogaus teises ir įstatymo viršenybę, kaip įrašyta konstitucijoje, ir užtikrins tinkamą teisinį procesą sulaikytiems asmenims“, – priduriama pareiškime.
ES taip pat paprašė vyriausybės „atlikti nuodugnų tyrimą dėl pastarųjų dienų mirties atvejų ir pažeidimų“.
Demonstracijos visoje Zimbabvėje prasidėjo pirmadienį, prezidentui Emmersonui Mnangagwai paskelbus, kad šalyje, kur nuolat trūksta degalų, maisto produktų ir vaistų, daugiau kaip dvigubai didinamos degalų kainos.
E. Mnangagwa, kuris 2017 metais pakeitė nušalintą ilgametį valdytoją ir autokratą Robertą Mugabe, žadėjo naują pradžią šaliai po dešimtmečius trukusių represijų ir ekonominio nuosmukio.
Briuselis pripažino, kad vyriausybė Hararėje pasirinko ekonominių reformų kelią, bet sakė, kad jas galima įvykdyti tik „visus įtraukiančiu nacionaliniu dialogu“, apimančiu „susirinkimų, asociacijų ir raiškos laisvę“.
„Zimbabvės pastangos skatinti investicijas ir plėsti tarptautines partnerystes gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei bus įvykdyti šie esminiai reikalavimai“, – nurodė ES.
Profesinės sąjungos pirmadienį paskelbė nacionalinį streiką, ir keliuose šalies miestuose įvyko demonstracijos, pasibaigusios riaušėmis ir plėšikavimu.
Nuo to laiko saugumo pajėgos areštavo maždaug 600 įtariamųjų, tarp jų garsius profesinių sąjungų ir opozicijos veikėjus. Šias griežtas priemones smerkė ir teisių gynimo organizacijos.
Policija ir kariai buvo kaltinami tuo, kad Hararėje nesirinkdami tempė žmones iš namų ir juos mušė.
