„Dabar kamuolys – britų pusėje“, – Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmams atmetus „Brexit“ sutartį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Tačiau atrodo, kad britai jau nebežino nei su kokiu kamuoliu žaidžia, nei kokį kamuolį mesti atgal Europos Sąjungai.
„Didžiausia bėda ta, kad britai katastrofiškai susiskaldę. O susiskaldę dėl įvairių motyvų, kurių dauguma yra emocinio, o ne racionalaus pobūdžio. Regis, parlamentarai labai paviršutiniškai suvokia per 40 metų susiklosčiusius teisinius, praktinius, ūkinius, finansinius ir gamybinius klausimus“, – vakar „Lietuvos rytui“ sakė eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
V.P.Andriukaitis daug prisidėjo kuriant sutarties su Londonu sąlygas.
Pasak jo, kol Londone tvyro sumaištis, Briuselis iš anksto pasiruošęs visiems galimiems scenarijams – britų išstojimui be sutarties, antrajam referendumui, išstojimo termino nukėlimui.
Tačiau Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai jau bruzda. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad, tvyrant politinei sumaiščiai dėl „Brexit“, nežinioje gyvena ir lietuviai. O kai kurie jų, nelaukdami, kuo viskas baigsis, ruošiasi grįžti namo.
Triuškinanti balsų persvara
„Še tau, boba, ir devintinės. Liko du variantai – „Brexit“ be susitarimo arba jokio „Brexit“ apskritai. Reikia dėti alų į šaldytuvą ir laikyti kumščius už antrąjį variantą, – Londono lietuvius vienijančioje socialinių tinklų grupėje džiūgavo vienas emigrantas. – Atmetė vadinamąjį švelnesnį „Brexit“.
Vadinasi, liko du kraštutinumai. Jei „Brexit“ neįvyktų, mums būtų „super“, bet susitarimo nebuvimo atveju mums maža nepasirodytų. Švęsti dar anksti, bet maža viltis, kad „Brexit“ iš viso neįvyks, išlieka.“
Panašių komentarų socialinėje erdvėje – ne vienas. Jau seniai buvo aišku, kad „Brexit“ sutartis bus atmesta, tačiau niekas nesitikėjo, kad tokia persvara – 432 ir 202.
O vakar parlamentarai iki vėlaus vakaro sprendė, ar pareikšti vyriausybei nepasitikėjimą.
Kol tvyro tokia nežinia, tiek Europos Komisijos atstovai, tiek lietuvių bendruomenės pirmininkė ragino neskubėti nurašyti nė vieno scenarijaus.
„Lietuvių bendruomenėje justi sutrikimas. Daug kas nesupranta, kas čia vyksta. Netgi buvo žinučių, kuriose lietuviai po antradienio balsavimo rašė: „Valio, „Brexit“ nebebus!“ Tačiau raginu neskubėti, niekas nesikeičia.
Pasitraukimo procedūra ganėtinai sudėtinga, neturinti precedento, todėl niekas nežino, kaip reaguoti ir ko laukti. Klausimų daug, o atsakymų nėra. Taip mes ir gyvename – nežinodami, kas bus toliau“, – teigė D.Asanavičiūtė.
Ji pasakojo, kad lietuvių nuomonės, kaip ir britų, „Brexit“ klausimu išsiskiria: „Tie, kurie asimiliavęsi, įleidę šaknis, tikisi, kad „Brexit“ įvyks.
Tačiau dauguma čia gyvenančių lietuvių norėtų, kad įvyktų antrasis referendumas arba išstojimo procedūra būtų stabdoma ir britai liktų Europos Sąjungoje, nes, mūsų požiūriu, tai paprasta, saugu, suprantama ir visos socialinės garantijos lieka užtikrintos.
Noriu pažymėti, kad mąstome kaip Lietuvos piliečiai, o britai situaciją suvokia visiškai kitaip.“
Ruošiasi grįžti namo
Pasak lietuvių bendruomenės pirmininkės, nuo pat „Brexit“ referendumo dienos lietuviai pradėjo ruoštis grįžti į tėvynę. O artėjant išstojimo dienai – 2019 metų kovo 29-ajai – šis procesas tik dar labiau sustiprėjo.
Beje, susiklosčius tokiai politinei situacijai atsiranda ir tokių lietuvių, kurie nori dar labiau integruotis į šalį ir gauti Jungtinės Karalystės pilietybę.
„Žmonės po referendumo ėmė labai aktyviai mąstyti apie grįžimą į Lietuvą arba migravimą į kitą Europos šalį.
Norinčių grįžti į Lietuvą tikrai padaugėjo artėjant išstojimo datai. Lietuviai tam ruošiasi: stebi situaciją tėvynėje, moko lietuvių kalbos savo vaikus, kad jie grįžę galėtų lengviau integruotis, ieško darbo, įsirengia namus.
Tokių žmonių daug, tad manau, kad mūsų valdžios institucijoms reikėtų pasinaudoti šia padėtimi ir paskatinti lietuvius bent jau iš Jungtinės Karalystės grįžti į Lietuvą“, – svarstė D.Asanavičiūtė.
Reaguodama į įvykius Lietuvos Vyriausybė iš tiesų paragino lietuvius grįžti iš emigracijos.
„Visi, kurie nuspręs – 100 tūkstančių, 200 tūkstančių – sugrįžti į Lietuvą, yra laukiami ir mes tikrai esame pasirengę“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Europos Sąjunga pasirengusi
Kol Jungtinėje Karalystėje lietuviai nerimauja, Briuselis pasiruošęs viskam, kad išvengtų tokios sumaišties, kokia dabar krečia Londoną.
„Antradienio balsavimas mums nebuvo netikėtas, – teigė Europos Komisijos narys V.P.Andriukaitis, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. – Ir sociologiniai tyrimai, ir vyriausybės, ir Bendruomenių Rūmų narių pareiškimai leido manyti, jog pasiektas susitarimas bus atmestas.
Jau praėjusių metų rudenį pradėjome nagrinėti visas galimas pasekmes – ką darytume, jei išsipildytų chaotiškas scenarijus.
Tam mes labai įtemptai ruošėmės, pusę metų rengėme nepaprastųjų situacijų planus.
Mano atsakomybės buvo susijusios su sanitariniais reikalais, muitinės pareigūnais, veterinarijos tarnybomis, maisto standartų užtikrinimu, ligomis, žmonių pandemijomis.“
V.P.Andriukaitis teigė, kad ES pasiruošusi sudėtingiems procesams, jei kovą britai išstotų be sutarties: „Iš Europos pusės chaoso nebus. Esame parengę net papildomus teisės aktus, kad nesusidarytų teisinio vakuumo.“
Eurokomisaras teigė, kad Briuselis ruošiasi ne tiktai chaotiškam pasitraukimui, bet ir kitiems politiniams scenarijams, kuriuos lemtų britų vidaus politika.
„Nagrinėjame, ar yra įmanomas pakartotinis referendumas.
Referendume gali būti pateikti klausimai, pavyzdžiui: ar pritariama pasiektam Jungtinės Karalystės ir Europos Komisijos susitarimui, ar pritariama, kad susitarimo nereikia ar kad verta persvarstyti pirmojo referendumo rezultatus? Visa tai – britų reikalai, bet mes svarstėme įvairias versijas“, – teigė V.P.Andriukaitis.
Ateitį gaubia migla
Parlamente tvyro susiskaldymas, o variantų, kaip toliau gali susiklostyti įvykiai, – ne vienas: išstojimas be sutarties, išstojimo nukėlimas, antrasis referendumas ar net „Brexit“ atšaukimas. Taigi tai, kas prieš pusmetį dar būtų atrodę neįtikėtina, dabar Jungtinėje Karalystėje neatmestina.
„Situacija rodo, jog nė vienai versijai nepakanka balsų daugumos Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmuose.
O jų konstitucinis reguliavimas neleidžia priimti sprendimo be šios institucijos pritarimo“, – aiškino eurokomisaras V.P.Andriukaitis.
Europos Komisijos narį iš Lietuvos pykdo tai, kad nemažai Bendruomenių Rūmų narių kaltina ES „nenuodugniai svarsčius susitarimo klausimą“.
„Tai, kad Komisija nesvarstė nuodugniai, yra visiškas melas.
Pusantrų metų dirbome nepaprastai atsakingai, visi padaliniai sunkiai dirbo. Reikėjo įvertinti dešimtis tūkstančių teisės aktų, priimti dešimtis tūkstančių sprendimų“, – sakė V.P.Andriukaitis.
Britų parlamentarams bene labiausiai užkliuvo apsidraudžiamoji priemonė („backstop“): išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, britams įsipareigojant laikytis kai kurių ES prekybos taisyklių, kol Londonas ir Briuselis susitars dėl naujos ekonominės partnerystės.
Imta būgštauti, kad britai gali įstrigti ilgam nepalankiuose prekybos santykiuose su ES.
„Kai kurie Bendruomenių Rūmų parlamentarai teigia, kad galbūt reikia persvarstyti sutartį, nes ji nebuvo išnagrinėta nuodugniai. Tokie argumentai nėra rimti. Komisijos ir Europos Tarybos jau buvo pasakyta, jog pasiektas pats sudėtingiausias ir labiausiai pagrįstas susitarimas. Persvarstymo nebus“, – teigė V.P.Andriukaitis.
Vakar Vestminsteryje dar buvo girdėti gandų, kad premjerė Theresa May turėtų vykti į Briuselį ir mėginti persiderėti, tačiau Europos Sąjunga nepasirengusi nuolaidoms.
„Apie nuolaidas gali kalbėti tik tie, kurie nesuvokia, kaip nuodugniai ir kruopščiai išnagrinėti visi pasitraukimo aspektai. Visi svarbiausi klausimai jau aptarti.
Nagrinėjome dvejus metus, dabar tai daryti iš naujo būtų tuščias reikalas. Bent jau toje srityje, už kurią esu atsakingas, mes nebematome nieko, ką galėtume jiems pasiūlyti“, – tvirtino V.P.Andriukaitis.
Pasak eurokomisaro, antradienio balsavimas dar nereiškia, kad sutartis atmesta, – bet taip galėtų būti, jeigu Th.May vyriausybei bus pareikštas nepasitikėjimas.
„Sakykime, kad Th.May vyriausybė antradienį patikrino temperatūrą Bendruomenių Rūmuose.
O ji buvo tokia karšta, kad visi nusiplikė“, – juokavo V.P.Andriukaitis.
Planas A – vis dar ant Bendrijos stalo
Arnoldas Pranckevičius, EK atstovybės Lietuvoje vadovas:
„Apgailestaujame dėl antradienio balsavimo rezultatų ir laukiame Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimų dėl ateities žingsnių. Mes, ES, išliekame vieninga ir nedaloma dėl savo pozicijos.
Skyrybų susitarimas, kuris per 2,5 metų pareikalavo labai sunkaus darbo abiejose derybininkų pusėse, tebėra ant stalo. Tai geriausias įmanomas variantas šiuo metu. Subalansuotas kompromisas, kuris užtikrina piliečių teises, Jungtinės Karalystės finansinius įsipareigojimus ES ir leidžia išspręsti klausimus, susijusius su Šiaurės Airija, Kipru ir Gibraltaru.
Iš ES pusės niekas nesikeičia, mes laukiame žinių iš Jungtinės Karalystės ir kartu dirbame ruošdamiesi galimam scenarijui, jei Jungtinė Karalystė kovo 29-ąją išstotų be jokio susitarimo.
Europos Komisija pristatė 14 priemonių planą, kuris apima visas gyvybiškai svarbias sritis, kaip antai: piliečių teisės, finansinės paslaugos, transportas, muitų susitarimai ir kiti. Visos priemonės bus laikinos, ribotos ir taikomos Europos Sąjungos vienašališkai, jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauks be susitarimo.
Norime užtikrinti, kad kovo 30 dieną tiek verslas, tiek Bendrijos piliečiai galėtų jaustis saugiai. Jei tokia situacija susiklostys, tikėsimės iš Jungtinės Karalystės veidrodiniu principu atkartotų tokių pat priemonių. Pabrėžtina, kad pasiruošimas taikomas blogiausio scenarijaus atveju.
Mes vis dar dirbame prie plano A – kad išsiskyrimas įvyktų sklandžiai ir tvarkingai. Ratifikacijos procedūra dėl skyrybų dokumento nėra sustabdyta, ji tęsiasi toliau.
Susitarimas pasiektas abiejų pusių, nuolaidos dėl įvairių susitarimo aspektų buvo padarytos, tai yra kompromisinė sutartis. Nuolaidoms pritarė visos ES narės ir Jungtinės Karalystės vyriausybė. Todėl nėra jokių ketinimų atnaujinti derybas.“
