Didžiausią autoritetą Rusijos Federacijoje pelniusio sociologinio Levados centro apklausa parodė įdomų reiškinį.
Asmenų, apgailestaujančių dėl sovietų imperijos subyrėjimo, dalis dabar išaugo iki rekordinio skaičiaus – 66 proc.
Tik prieš metus šis skaičius siekė 58 proc., o 2012 m., kai Rusija dar nebuvo užėmusi dalies Gruzijos ir neprisijungusi Krymo, – 49 proc.
Kaip pažymi svarbiausias šalies ekonomikos laikraštis „Vedomosti“, nostalgija Sovietų Sąjungai tampa vis ryškesnė.
2018-aisiais dalis tų, kurie apgailestauja dėl SSRS subyrėjimo, 2,5 karto pranoko skaičių tų, kurie nesiilgi sovietinių laikų, tai yra 66 proc. ilgisi, o 25 proc. – ne.
Anksčiau pagrindiniai nostalgijos Sovietų Sąjungai motyvai buvo politiniai: prarastas priklausymo didžiai valstybei jausmas, nebėra pojūčio, kad visur esi kaip namuose.
Dabar svarbiausia šio ilgesio priežastis – ekonomika: sugriauta vientisa ekonominė sistema.
Apie tai kalbėjo dauguma – 52 proc. respondentų.
Absoliuti dauguma – 60 procentų apklaustųjų – jau įsitikinę, kad SSRS subyrėjimo galima buvo išvengti, jeigu Rusija būtų turėjusi mažiau politinių ambicijų.
Tai reiškia, kad žmonėms vis mažiau reikalingas didžiavalstybiškumas, o vis labiau rūpi materialinė gerovė.
Itin įdomu, kad dėl SSRS subyrėjimo jau apgailestauja ne tik vyresni negu 55 metų asmenys.
Per pastaruosius 2 metus tokios nuotaikos ryškėja ir tarp jaunų žmonių, gimusių jau po SSRS griūties.
Sociologai atkreipia dėmesį, kad jaunimas susirūpinęs ne dėl buvusių praradimų. Jį jaudina didėjančios ekonominės gerovės smukimo problemos.
Šios šalies gyventojų nuotaikos visiškai nepatinka Kremliui.
Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas apklausos rezultatus, pareiškė, kad jausti nostalgiją SSRS dabar vargu ar pridera.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ne kartą Sovietų Sąjungos žlugimą vadino didžiausia geopolitine XX a. katastrofa.
Tačiau asmeniškai smarkiai dėl to apgailestavęs dabar jis apskritai šios temos neliečia.