Košaline dėl dujų nuotėkio kilus gaisrui vadinamajame pabėgimo kambaryje žuvo penkios penkiolikametės klasės draugės, šventusios vienos iš jų gimtadienį.
Tragedija nepaprastai sukrėtė Lenkiją, mat tokie mįslių kambariai, iš kurių išeinama tik išsprendus galvosūkius, pastaruoju metu buvo tapę labai populiarūs. Šalyje jų jau užregistruota daugiau nei 1,1 tūkstančio.
Pranešimas apie nelaimę Košaline apskriejo ir pasaulį, mat daugybėje šalių, įskaitant ir Lietuvą, tokie linksmybių kambariai taip pat populiarūs.
Ugniagesiams byrėjo ašaros
Paauglių mirtis šokiravo net daug ką mačiusius Košalino gaisrininkus, kurie į įvykio vietą sugebėjo atvykti ir ugnį užgesinti per 15 minučių, mat liepsnojo tik vienas nedidelis kambarys pirmajame aukšte.
Nešdami nuo suodžių pajuodusias aukas gaisrininkai iš pradžių nesuprato nei jų lyties, nei amžiaus, tačiau sužinoję, kad tai gimtadienį šventusios 15-metės, patys apsiverkė ir nė vienas nesutiko apie tai pranešti jų tėvams.
Po tragedijos skubiu teisingumo ministro Mariuszo Blaszczako nurodymu imta tikrinti visus pabėgimo kambarius.
Per pirmą parą buvo patikrinti 178 tokie objektai ir paaiškėjo sukrečianti tiesa: dauguma – net 129 objektai – neatitinka saugumo reikalavimų, o 26 teko kuo skubiau uždaryti.
Iš viso pastebėti 427 trūkumai, dauguma – dėl saugios evakuacijos neužtikrinimo. Būtent toks nusižengimas ir nulėmė mergaičių žūtį Košaline.
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pažadėjo, jog skubiai bus paruošti pabėgimo kambarių įrengimo standartai ir tokiems objektams bus privaloma gauti policijos, gaisrininkų ir Statybos inspekcijos leidimus.
Apžvalgininkų teigimu, tokių reikalavimų neatitinka dauguma iš dabar veikiančių pabėgimo kambarių, nes iki tol į šį verslą buvo žiūrima kaip į visiškai nepavojingą pramogą.
Buvęs ilgametis gaisrininkų mokyklos rektorius bei Lenkijos priešgaisrinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Ryszardas Grossetas pareiškė, kad būtina imti pavyzdį iš Vakarų Europos šalių.
Ten pabėgimo kambariams esą taikomos tokios pat saugumo normos kaip kino teatrams bei koncertų salėms ir net papildomos specifinės priemonės.
Pavyzdžiui, panikos mygtukas, kurį paspaudus automatiškai užsidega šviesa ir atsidaro durys.
Išsipildė skelbimo žodžiai
„Niekas nenorėtų susitepti rankų kieno nors krauju. Tačiau šiame name atsitiko kažkas, ko niekas nesitikėjo“, – taip savo žaidimų bendrovę „Tai ne kambarys“ internete reklamavo Miloszas S.
Vaikinas keturių rūšių pabėgimo kambarius įrengė nešildomame dviaukščiame priestate, pastatytame vieno gyvenamojo namo kieme.
Žaidžiama buvo tiktai pirmajame aukšte. Klientai patekdavo į priimamąjį, iš kurio buvo durys į keturis žaidimų kambarius bei nedideles stebėtojo patalpas.
Stebėtojas klientus užrakindavo pasirinktame kambaryje ir jie iš jo galėdavo ištrūkti išsprendę įvairius galvosūkius ir atradę paslėptą raktą.
Mergaitės išsirinko mažiausią, vos septynių kvadratinių metrų, galvosūkių kambarį, pavadintą „Tamsa“, ir už žaidimą sumokėjo 249 zlotus (58 eurus).
Daugiausia per dvi valandas mergaitės turėjo surasti atsakymą, kokią paslaptį slepia neseniai mirusio tariamo dėdės namas, ir iš jo ištrūkti.
Stebėtojas bandė padėti
Mergaitės netgi nesuspėjo įsijausti į žaidimą ir įeiti į pasirinktą galvosūkių kambarį, mat gaisras kilo joms besėdint priimamajame.
Išsinuomotas priestatas nebuvo prijungtas prie miesto šildymo sistemos, tad Miloszas S. visuose kambariuose pastatė dujines šildymo krosneles.
Spėjama, kad priimamajame buvusios krosnelės instaliacija buvo nesandari, ir nedidelis dujų balionas sprogo.
Nuo pliūptelėjusios liepsnos akimirksniu užsidegė medžiaginė bei plastikinė galvosūkių kambario įranga, o durų negalinčios atidaryti mergaitės pradėjo daužyti kumščiais į stebėtojo kambario sieną ir skambinti į gaisrinę, tėvams.
„Kilo gaisras, negalime išeiti, gelbėk!“ – tokie buvo paskutiniai vienos mergaitės žodžiai telefonu savo tėčiui.
Stebėtoju dirbęs 25 metų vaikinas bandė mergaitėms padėti.
Jis mėgino patekti į jų kambarį, tačiau neįstengė prasiveržti pro ugnį, patyrė daug nudegimų ir dabar yra ligoninėje paniręs į komą.
Ekspertų teigimu, net jei vaikinas būtų prasiveržęs į kambarį, mergaites vargu ar būtų pavykę išgelbėti, mat visiems būtų reikėję iš naujo veržtis pro ugnį į kokį nors žaidimų kambarį. Tik iš jų buvo galima išeiti į lauką.
Patalpose nebuvo evakuacinio išėjimo, panikos mygtuko, nebuvo automatinės gesinimo sistemos. Į įvykio vietą atskubėjusiems mergaičių tėvams nei gaisrininkai, nei policininkai visą valandą nedrįso pasakyti, kad jų dukros negyvos.
Mergaitės buvo bendraklasės, neišskiriamos draugės iš Košalino 18-osios mokyklos.
Jos buvo aktyvios labdaros organizacijos narės, rinkdavo mieste pinigus neturtingoms šeimoms paremti.
Klasės draugės norėjo žaidimų kambaryje atšvęsti 16 metų sulaukusios Julios gimtadienį.
Beje, dar prieš tragediją šiuose pabėgimo kambariuose lankęsi žmonės atsiliepimuose internete užsiminė, kad ten juntamas dujų kvapas, tačiau niekas apie tai nepranešė teisėsaugai.
Premjeras M.Morawieckis paragino savo tautiečius būti sąmoningesnius, reaguoti į pastebimus saugos normų pažeidimus, o ypač atsakingai žvelgti į vaikų laisvalaikį paragino tėvus.
