Portlande gyvenantis Colinas O'Brady finišavo po 1,5 tūkst. km kelionės itin atšiauriomis sąlygomis. Jo draugai, šeimos nariai ir gerbėjai visame pasaulyje galėjo tiesiogiai stebėti šio žygio pažangą internetu.
„Aš tai padariau!“ – ašaromis apsipylęs O'Brady sušuko kalbėdamasis telefonu su savo šeimos nariais, susirinkusiais Portlande švęsti Kalėdų, sakė jo žmona Jenna Besaw.
„Šis skambutis buvo emocingas, – pridūrė ji. – Jis atrodė kupinas meilės ir dėkingumo. Jis iš tikrųjų norėjo ištarti „ačiū“ mums visiems.“
Trečiadienio vakarą C. O'Brady miegojo netoli finišo linijos Antarktidoje, tad su juo nebuvo įmanoma susisiekti.
33 metų C. O'Brady pranešimus apie savo kelionę, jo pramintą „Neįmanoma pirmąja“ („The Impossible First“), savo „Instagram“ paskyroje. Trečiadienį jis parašė įveikęs paskutiniuosius 129 kilometrus per vieną iš anksto neplanuotą žygį iki finišo linijos, trukusį ilgiau kaip parą.
„Nors pastarosios 32 valandos buvo vienos sunkiausių valandų per mano gyvenimą, jos, kalbant sąžiningai, (taip pat) buvo vienos geriausių, kurias kada nors esu patyręs“, – rašė atletas.
Ankstesnę dieną jis paskelbė esąs „zonoje“ ir galvojantis, ar pavyktų paskutinį ruožą įveikti vienu ypu.
„Įsiklausau į savo kūną ir pasirūpinu detalėmis, kad išlikčiau saugus, – rašė C. O'Brady. – Paskambinau namo ir pasikalbėjau su mama, seserimi bei žmona. Pažadėjau joms, kad sustosiu, kai man to reikės.“
Nors kiti žygeiviai yra perėję Antarktidą, jiems pakeliui būdavo teikiama pagalba atsargomis arba jie naudodavosi aitvarais.
2016 metais britas keliautojas Henry Worsley mirė mėgindamas kirsti Antarktidą be pagalbos. Jis susmuko nuo išsekimo likus nedaug kelio iki finišo.
H. Worsley draugas ir nuotykių ieškotojas anglas Louisas Ruddas šiuo metu irgi yra pradėjęs žygį be pagalbos žuvusio bendražygio garbei. Jis varžėsi su C. O'Brady, kuris iš jų finišą pasieks pirmasis.
J. Besaw sakė, kad C. O'Brady planuoja likti Antarktidoje, kol savo kelionę baigs L. Ruddas. Tikimasi, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis.
„Tai mažas klubas, – juokavo ji. – Jis ketina sulaukti Louiso ir patirti šią šventišką akimirką su vieninteliu kitu asmeniu planetoje, įvykdžiusiu tokį patį dalyką.“
C. O'Brady nuodugniai aprašinėjo savo sėkmes ir nesėkmes per žygį, pradėtą lapkričio 3 dieną. Jam teko tempti 170 kg įrangos per kelionę, kurios didžiąją dalį teko kopti į įkalnę ir kirsti vadinamuosius zastrugų laukus – vėjo supustytus banguotus sniegynus.
„Ne vien visą dieną tempiu... savo roges, bet ir kylu aukštyn ir kertu tūkstančius šių zastrugų, (panašių) į „gulinčius policininkus“, sukurtus smarkių vėjų“, – jis rašė lapkričio 12-osios „Instagram“ žinutėje.
„Tai mažų mažiausiai viltį atimantis procesas“, – pridūrė C. O'Brady.
Atsibudęs lapkričio 18-ąją jis rado savo roges visiškai užpustytas naktį siautusios pūgos. Tą dieną jam teko aštuonias valandas kovoti su 48 km per valandą greičio priešiniu vėju.
„Kelis kartus svarsčiau, kad reikėtų sustoti, vėl pasistatyti palapinę ir paskelbti, kad gana, – rašė žygeivis. – Šiandien itin smarkiai troškau viską baigti, nes jaučiausi išsekęs ir vienišas. Vis dėlto, prisiminęs visą teigiamą nuotaiką, kurią man siuntė daugybė žmonių, giliai įkvėpiau ir susitelkiau dėmesį, kad daryčiau pažangą žingsnis po žingsnio bei sugebėjau užbaigti visą (žygio) dieną.“
Gruodžio 9-ąją, žygio 37-ąją dieną, C. O'Brady rašė, kad smarkiai pasikeitė. Jo paskelbtoje asmenukėje atletas atrodė akivaizdžiai kenčiantis skausmą, o jo kailinę kepurę buvo aplipęs sniegas.
„Nebesu tas pats žmogus, kuris leidosi į šią kelionę – ar matote tai mano veide? – klausė jis. – Kentėjau, buvau mirtinai išsigandęs, sušalęs ir vienišas. Juokiausi ir šokau, taip pat buvau kupinas meilės ir įkvėpimo.“
C. O'Brady iš pradžių manė, kad po šios beveik neįmanomos kelionės norės suvalgyti sūrainį, bet J. Besaw sakė, kad jos vyras žygio metu dalijosi fantazijomis apie šviežią žuvį ir salotas, nes jam visą šį laiką teko maitintis beveik vien tik liofilizuotais produktais.
Žmona sakė, kad jos vyras, anksčiau taip pat įkopęs į Everesto viršukalnę, tiksliai nežino, ką veiks toliau.
„Dabar tiesiog švenčiame šią akimirką, – pažymėjo ji. – Tuomet pamatysime, kas toliau iškils ties horizontu.“
