Latvijos valstybinis archyvas paviešino visų buvusių agentų, tarp jų – aktyviai tebeveikiančių politikoje arba versle – vardus po maždaug 25 metus trukusių teisinių ir politinių ginčų.
„Kolaborantų sąrašas rodo, kad kaip KBG kontaktai buvo verbuojami visų profesijų ir amžiaus asmenys“, – politologas Didzis Šėnbergas rašo vietos naujienų portale Pietiek.com.
Nuo 1953 iki 1992 metų KGB užverbavo beveik 24 tūkst. latvių, tapusių kolaborantais arba tarnybos agentais.
Kitaip negu kitos buvusios sovietinės respublikos, Latvija sugebėjo išsaugoti savo KGB archyvą nuo sunaikinimo, kai 1991 metais atgavo nepriklausomybę.
Latvijos tarnybos perėmė KGB būstinę Rygoje, sukrovė dokumentus į didžiulius maišus ir išvežė juos į saugią vietą.
Vadinamuosiuose „KGB maišuose“ išliko visų kolaborantų sąrašai, įskaitant jų slapyvardžius, tikruosius vardus, gimimo vietas ir kitus duomenis.
Politikai, religiniai lyderiai, žurnalistai
„Visas archyvas yra milžiniškas“, – sakė su šiais dokumentais dirbančios Latvijos mokslinės komisijos narys informatikas Ilmaras Poikanas.
„Jame esama informacijos, kurią surinko KGB šnipai, ir baudžiamųjų tyrimų, susijusių su KGB ir jo agentais“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Tai pat yra prieš sovietinių laikų disidentus ir demokratijos aktyvistus nukreiptų sufabrikuotų bylų. Viskas bus nuskenuota ir ilgainiui paskelbta“, – pridūrė I. Poikanas.
Tarp žinomiausių asmenų, minimų šiuose dokumentuose, yra Ivaras Guodmanis, dukart ėjęs Latvijos ministro pirmininko pareigas ir dirbęs Europos Parlamente. Dabar jis yra didžiausios Latvijos farmacijos įmonės valdybos narys.
Tarp jų taip pat yra dabartinis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Ivaras Bičkovičas, velionis katalikų kardinolas Julijanas Vaivuodas, buvęs užsienio reikalų ministras Georgas Andrejevas ir Latvijos Ortodoksų Bažnyčios metropolitas Aleksandras Kudriašovas.
Sąraše taip pat minimi keli parlamento nariai, diplomatai, menininkai ir rašytojai – kartu su vardais žmonių, spaustų KGB kolaboruoti, bet atsisakiusių šnipinėti kitus.
Dokumentuose taip pat minimas Rolandas Tjarvė, užverbuotas agentu devintajame dešimtmetyje, kai buvo studentas. Vėliau jis tapo valstybinio transliuotojo LTV vadovas, buvo atleistas ir pradėjo dėstyti žurnalistiką Latvijos universitete.
Dar vienas visuomenei gerai žinomas asmuo – Rihardas Eigimas. Praėjusią savaitę jis buvo suimtas dėl įtariamo kyšio reikalavimo, kai dirbo Latvijos antro pagal dydį miesto Daugpilio meru.
Parašyti kirilica
„Tik teismas gali atlikti visą tyrimą ir išsiaiškinti, ar asmuo tikrai bendradarbiavo su KGB“, – perspėjo Nacionalinio archyvo direktorė Mara Sprudza savo pareiškime, prieš dokumentų paskelbimą.
„Dokumentai yra skelbiami originalia forma, bet skaitytojai turi suprasti, kad dauguma jų buvo parašyti ranka kirilica“, – nurodoma pranešime.
Latvija daug metų diskutavo, ar „KGB maišų“ dokumentai turi būti paviešinti. Tokiam žingsniui nuolat priešindavosi asmenys, įtariami bendradarbiavimu su KGB.
Tik 2015 metais buvo įkurta mokslo komisija, įpareigota išnagrinėti archyvų medžiagą ir parengti ją paskelbti.
Nacionalinis archyvas šiuo metu skenuoja kitą dokumentų paketą, planuojamą paviešinti sausį.
Su šia medžiaga, paskelbta tinklalapyje kgb.arhivi.lv, gali susipažinti kiekvienas, nemokamai užsiregistravęs.
