D. Trumpas tvirtai gynė savo sprendimą išvesti 2 tūkst. karių pajėgas iš Sirijos ir pareiškė, kad jo šalis nenori būti Artimųjų Rytų „policininkė“. Be kita ko, jis tvirtino, kad džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) jau yra nugalėtas.
J. Mattisas, į atsargą išėjęs generolas, laikomas vienu iš tvirčiausių, bet taip pat ir labiau nepriklausomų D. Trumpo administracijos narių, kuris dažnai veikia kaip atsvara gerokai griežtesnei prezidento retorikai JAV sąjungininkų atžvilgiu.
Pranešdamas apie sprendimą trauktis, gynybos sekretorius beveik nebandė nuslėpti savo nesutarimų su prezidentu.
„Kadangi turite teisę turėti gynybos sekretorių, kurio pažiūros geriau dera su jūsiškėmis, manau, man bus teisinga pasitraukti iš savo pareigų“, – laiške D. Trumpui sakė J. Mattisas.
J. Mattisas palaikė su IS kovojančią koaliciją ir gynė NATO, kurios ekonominiu efektyvumu ne kartą abejojo D. Trumpas.
„Tvirtai laikausi savo nusistatymo su sąjungininkais elgtis pagarbiai ir realistiškai žiūrėti į kenksmingus veikėjus bei strateginius konkurentus; jis susiformavo per daugiau kaip keturis dešimtmečius, kai buvau pasinėręs į šias problemas“, – parašė J. Mattisas.
D. Trumpas trečiadienį pribloškė sąjungininkus ir Amerikos pareigūnus paskelbęs įsakymą išvesti sausumos pajėgas iš karo nualintos Sirijos. Be kita ko, leidinys „The Wall Street Journal“ ketvirtadienį pranešė, kad D. Trumpas taip pat svarsto galimybę išvesti didelį skaičių karių iš Afganistano, kur JAV vykdo daug didesnę operaciją nei Sirijoje.
Pats prezidentas, kurio komandoje yra nemažai į atsargą išėjusių karininkų, kaip pranešama, žavėjęsis 68-erių J. Mattiso santūrumu ir erudicija, apie gynybos sekretoriaus pasitraukimą informavo diplomatiškai. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis parašė, kad Pentagono vadovas padarė „didžiulę pažangą“.
„Generolas Jimas Mattisas vasario pabaigoje su pagyrimu išeina į pensiją; jis tarnavo mano administracijoje gynybos sekretoriumi pastaruosius dvejus metus“, – tviteryje parašė D. Trumpas.
J. Mattisas dirbs iki vasario pabaigos, taigi, prezidentui teks skubiai surasti jam įpėdinį, kurio kandidatūrai pritartų Senatas.
Kad J. Mattisas gali trauktis iš savo posto, JAV prezidentas užsiminė dar spalį.
JAV televizija CBS parodė interviu su D. Trumpu, kuriame prezidentas netiesiogiai užsiminė, kad J. Mattisui gali tekti palikti Pentagono vadovo kėdę.
„Gali būti, kad jis pasitrauks. Manau, kad jis yra lyg ir demokratas, jeigu norite žinoti tiesą“, – kalbėjo jis.
„Tačiau generolas J. Mattisas yra geras vyrukas. Mes labai gerai sutariame. Jis gali pasitraukti. Turiu omeny, kad kažkada visi pasitraukia“, – tada sakė prezidentas.
„Prezidento permainingų užgaidų“ veikiama politika
JAV įstatymų leidėjai neslėpė savo susirūpinimo, kad Sirijoje gali atgimti IS, ir nerimavo dėl J. Mattiso pasitraukimo iš nenuspėjamos D. Trumpo administracijos.
Respublikonas Marco Rubio pareiškė, jog iš J. Mattiso laiško „darosi akivaizdu, kad einame link virtinės rimtų politikos klaidų, kurios sukels grėsmę mūsų tautai, pakenks mūsų aljansams ir įgalins mūsų priešus“.
Tuo metu demokratas senatorius Markas Warneris pavadino J. Mattisą „stabilumo sala D. Trumpo administracijos chaose“ ir pareiškė turintis būgštavimų dėl „prezidento permainingų užgaidų“ veikiamos politikos.
Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas pasisakė neįprastai aštriai ir paragino JAV „išlaikyti realistišką supratimą apie mūsų draugus ir priešus bei pripažinti, kad tokios šalys kaip Rusija yra tarp pastarųjų“.
M. McConnellas sakė esantis „itin sunerimęs, kad jis atsistatydina dėl didelių (nuomonių) skirtumų su prezidentu šiais ir kitais svarbiais Amerikos pasaulinės lyderystės klausimais“.
„JAV nenori būti Artimųjų Rytų policininkė“
Keliomis valandomis anksčiau D. Trumpas tviteryje išplūdo savo sąjungininką respublikoną senatorių Lindsey Grahamą, suabejojusį prezidento sprendimu išvesti karius iš Sirijos.
Gindamas savo kontroversišką sprendimą išvesti amerikiečių karius iš Sirijos, D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis nenori būti Artimųjų Rytų „policininkė“.
„JAV nenori būti Artimųjų Rytų policininkė. Kam mainais gauti NIEKĄ ir tiktai švaistyti brangias gyvybes bei trilijonus dolerių, ginant tuos, kas, beveik visais atvejais, nevertina to, ką mes darome? Ar norime būti ten visą laiką? Pagaliau atėjo laikas kovoti ir kitiems“, – sakoma jo žinutėje tviteryje.
„Rusija, Iranas, Sirija ir daugelis kitų nepatenkinti, kad JAV traukiasi, nežiūrint į tai, kas pranešama melagingose naujienose, nes dabar jiems teks be mūsų kovoti su ISIS (IS) ir su kitais, kurių jie nekenčia“, – parašė D. Trumpas.
„Aš kuriu galingiausią kariuomenę pasaulyje. (Jei) ISIS mums smogs, jie bus pasmerkti!“, – pridūrė jis.
Tačiau prezidentas nesulaukė daug palaikymo. Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto nariai respublikonas Macas Thornberry ir demokratas Adamas Smithas ketvirtadienį bendrame pranešime pareiškė susirūpinimą tokiu D. Trumpo sprendimu.
Jie sakė, kad karių išvedimas iš Sirijos būtų „strateginė klaida“, kuri sukeltų pavojų sąjungininkams kurdams ir suteiktų daugiau galių konkurentams Rusijai ir Iranui.
„ISIS buvo ir tebėra mirtina grėsmė Amerikos saugumui ir ji toliau sieks kelti grėsmę mūsų kraštui iš saugių prieglobsčių visame pasaulyje“, – sakoma bendrame M. Thornberry ir A. Smitho pranešime.
Vis dėlto JAV karinė aviacija dar kurį laiką rengs Sirijoje antskrydžius, ketvirtadienį informavo Pentagono atstovė Rebecca Rebarich. Pasak jos, JAV rengs antskrydžius, kol iš Sirijos pasitrauks visas amerikiečių kontingentas. Vis dėlto ji nepatikslino, ar vėliau ši kampanija bus nutraukta.
Karius mažina ir Afganistane
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė iš Afganistano išvesti didelį skaičių amerikiečių karių, ketvirtadienį naujienų agentūrą AFP informavo vienas pareigūnas.
„Buvo priimtas toks sprendimas. Bus išvesta daug (karių)“, – sakė JAV pareigūnas, norėjęs likti nežinomas.
D. Trumpas trečiadienį pribloškė sąjungininkus ir Amerikos pareigūnus paskelbęs įsakymą išvesti sausumos pajėgas iš karo nualintos Sirijos.
Šuo metu Afganistane yra apie 14 tūkst. amerikiečių karių; dalis jų dalyvauja NATO misijoje afganų pajėgoms palaikyti, kiti vykdo vyko kovos su terorizmu operacijas.
D. Trumpas šį sprendimą priėmė antradienį, tą pačią dieną, kai pareiškė Pentagonui, jog nori išvesti visas JAV pajėgas iš Sirijos.
Kiek anksčiau ketvirtadienį gynybos sekretorius Jamesas Mattisas paskelbė paliekantis postą. Savo sprendimą jis motyvavo nesutaikomais nuomonių skirtumais su prezidentu.
Prezidento vienu metu priimti sprendimai dėl kontingentų Sirijoje ir Afganistane yra itin reikšmingi ir gali išprovokuoti domino efektą ir virtinę neprognozuojamų virtinę Artimuosiuose Rytuose bei Afganistane.
J. Mattisas ir kiti aukščiausio rango kariniai patarėjai pernai įtikino D. Trumpą papildomai pasiųsti tūkstančius karių į Afganistaną, kur atsigavęs Talibanas žudo vietos pajėgų narius ir toliau stiprina savo pozicijas.
Tąsyk prezidentas sakė, jog būtų linkęs trauktis iš Afganistano.
Leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad iš Afganistano grįš daugiau nei 7 tūkst. karių.
Kariai išvedami tokiu metu, kai JAV siekia sudaryti taikos susitarimą su Talibanu.
A. Ghani: JAV karių išvedimas iš Afganistano nepaveiks šalies saugumo situacijos
Dalies JAV karių išvedimas iš Afganistano nepaveiks šalies saugumo situacijos, penktadienį pareiškė afganistaniečių prezidento Ashrafo Ghani atstovas.
Tai buvo pirma oficiali Kabulo reakcija į išvakarėse pasirodžiusią informaciją, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė iš Afganistano išvesti didelį skaičių amerikiečių karių.
„Jei jie pasitrauks iš Afganistano, tai neturės jokios įtakos saugumui, nes per pastaruosius ketverius su puse metų afganistaniečiai visiškai jį kontroliavo“, – socialiniuose tinkluose paskelbė A. Ghani atstovas Haroonas Chakhansuri.
