Šios demonstracijos Prancūziją krečia jau kelias pastarąsias savaites – nuo lapkričio 17 d. vyksta „geltonųjų liemenių“ judėjimo protesto akcijos prieš degalų kainų augimą, mokesčių didinimą ir pragyvenimo brangimą.
Prezidentas Emmanuelis Macronas, susidūręs su didžiausia krize jo prezidentavimo laikotarpiu, pirmadienį paskelbė apie įvairias nuolaidas, siekdamas nuraminti „geltonųjų liemenių“ judėjimą, praėjusį mėnesį kilusį Prancūzijos miesteliuose ir kaimo vietovėse.
Prezidentas tikisi, kad mėnesį trunkančius smurtinius susirėmimus ir neramumus padės nutraukti priemonių dėl mokesčių ir minimalaus darbo užmokesčio rinkinys, o taip pat antradienio naktį Strasbūre įvykusi teroro ataka ir šalti žiemos orai.
Ankstesni trys šeštadieniai buvo pažymėti smurtinėmis demonstracijomis, degančiomis barikadomis, plėšikavimu ir susirėmimais su policija įvairiuose Prancūzijos miestuose.
„Praeitą kartą rinkomės dėl mokesčių“, – žvarbų žiemos rytą naujienų agentūrai AFP sakė 28 metų vyras, vardu Jeremy, netrukus po 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku prisijungęs prie kitų protestuotojų Eliziejaus laukuose.
„Šį kartą kalba eina apie institucijas – mes norime daugiau tiesioginės demokratijos,“ – sakė vyras ir pridūrė, kad žmonėms reikia „šaukti, kad jie būtų išgirsti“.
Sulaikyti 25 žmonės
Prieš prasidedant dar vienai „geltonųjų liemenių“ manifestacijai, šeštadienio rytą Il de Franso regione, kur yra Prancūzijos sostinė Paryžius, buvo sulaikyti mažiausiai 25 žmonės. Tai pranešė televizijos kanalas BFM, remdamasis policijos prokuratūra.
Gautomis žiniomis, šeši žmonės buvo sulaikyti pačioje sostinėje.
Kaip anksčiau pranešė televizijos kanalas, Paryžiuje mobilizuoti 8 tūkstančiai pareigūnų, budi šarvuočiai.
Per manifestacijas dažnai kyla susirėmimai su policija ir riaušės. Prancūzijos VRM pranešė, kad nuo lapkričio vidurio sulaikyta daugiau kaip 4,5 tūkstančio manifestantų. Naujausiais duomenimis, per protesto akcijas šalyje žuvo šeši žmonės.
Daugybė reikalavimų
„Geltonosios liemenės“ vyriausybei pateikė daugybę reikalavimų, tačiau protestuotojai neturi sutartos programos ar paskirtų lyderių, todėl derėtis su jais nėra paprasta.
Iki šiol akivaizdi dauguma prancūzų palaikė protestus, kurie iš pradžių išprovokuotus dėl mokesčių degalams didinimo, tačiau netrukus išsirutuliojo į plačią opoziciją prieš verslą proteguojantį E. Macroną bei jo valdymo stilių.
Visgi antradienį – E. Macronui paskelbus nuolaidų – dviejų apklausų rezultatai parodė, kad šalies gyventojų nuomonė, ar protestai turėtų būti tęsiami, pasiskirstė po lygiai.
„Tikimės šiek tiek mažiau žmonių (gatvėse), tačiau ryžtingiau nusiteikusių“, – vėlų penktadienio vakarą sakė jaunesnysis vidaus reikalų ministras Laurent‘as Nunezas.
Šeštadienį, kaip ir praėjusį savaitgalį, Paryžiuje budės maždaug 8 tūkst. policininkų. Jie prireikus minios valdymui gali pasitelkti 14 šarvuotųjų mašinų, taip pat vandens patrankų ir raitosios policijos.
Praėjusį šeštadienį visoje Prancūzijoje buvo mobilizuota apie 90 tūkst. saugumo pajėgų. Buvo sulaikyta 2 tūkst. žmonių, apie pusė jų – Paryžiuje.
„Kad žmonės renkasi į demonstracijas, nėra blogai, tačiau vandalizmas yra nepateisinamas,“ – šeštadienį ryte AFP sakė Maria, kuriai priklauso restoranas „Le Vin Coeur“ netoli Triumfo arkos Paryžiuje.
Kaip ir tūkstančiai kitų įmonių ir restoranų savininkų visoje sostinėje, ji buvo susirūpinusi ir pasirengusi užverti langines ir uždaryti restoraną, jei tik bus panaudotos ašarinės dujos.
