Toks atvirumas suteikė retą progą iš arčiau pažvelgti į Japonijos imperatoriškąją šeimą ir įvertinti jos nariams tenkantį spaudimą.
Princesė, kuriai gruodžio 9 dieną sukako 55 metai, savo gimtadienio kalboje žadėjo dėti visas pastangas vykdant jai teksiančias pareigas, kai jos vyras princas Naruhito 2019-ųjų balandį perims sostą iš savo 84 metų tėvo Akihito.
„Galvodama apie ateitį jaučiuosi neužtikrintai dėl to, kiek daug galiu tikėtis. Norėčiau atsiduoti jo didenybės kronprinco palaikymui ir žmonių laimei, – sakė princesė Masako. – Norėčiau toliau stiprinti savo sveikatą ir viešosioms pareigoms skirti tiek jėgų, kiek tik galiu.“
Masako, 1993 metais ištekėjusi už princo Naruhito, daug žadančią karjerą iškeitė į konservatyvų imperatoriškosios šeimos gyvenimą.
Kai princas jai pasipiršo, ji buvo ką tik išlaikiusi egzaminą tapti aukščiausio lygio diplomate.
Vėliau žurnalistams ji prisipažino dvejojusi, bet tekėti sutiko po to, kai Naruhito jai pasakė: „Tu gali turėti baimių ir nerimauti dėl įsiliejimo į karališkąją šeimą, bet aš saugosiu tave visą savo gyvenimą.“
Vis dėlto priprasti prie pokyčių buvo nelengva, princesė ilgai kovojo su liga, kurią gydytojai įvardijo kaip „prisitaikymo sutrikimą“.
Masako Owada, kuri vaikystėje su šeima kelerius metus gyveno užsienyje, o vėliau studijavo Harvardo universitete, tapusi princese patyrė didžiulį spaudimą pagimdyti sosto įpėdinį.
1999 m. ji patyrė persileidimą, o 2001 m., po aštuonerių santuokos metų, pagimdė dukrą Aiko. Bet ji į Chrizantemų sostą nesės: pagal itin griežtą paveldėjimo įstatymą Japonijos imperatoriumi gali tapti tik vyras.
Kadangi Masako ir Naruhito daugiau vaikų neturi, po Naruhito eilėje į sostą rikiuojasi jaunėlis jo brolis Fumihito ir šio sūnus Hisahito.
Palyginti su daugeliu kitų pasaulio monarchijų, Japonijos imperatoriškoji šeima retai rodosi viešumoje ir sulaukia mažiau visuomenės dėmesio, bet imperatorius Akihito yra šalyje gerbiama ir reikšminga figūra.
Chrizantemų sostas – seniausia vis dar gyvuojanti monarchija pasaulyje, ir Akihito bus pirmasis imperatorius per daugiau kaip 200 metų, kuris pats atsisakys šio posto. Paskutinį kartą tai padarė imperatorius Kokaku 1817 metais. Manoma, jog Akihito sostą perleisti nusprendė dėl garbaus amžiaus ir įtempto darbo.
2016 m. per išskirtinį kreipimąsi į tautą per televiziją – tik trečią tokį Japonijos imperatoriaus kreipimąsi nuo pat 1945-ųjų – Akihito prakalbo apie savo prastėjančią sveikatą ir baimę, kad nebegalės tinkamai atlikti savo pareigų.
Daugelis tai įvertino kaip netiesioginį kreipimąsi į Japonijos vyriausybę, kad ji pakeistų įstatymą ir imperatorius galėtų perleisti sostą savo įpėdiniui.
Netrukus po to Japonijos parlamentas pakeitė įstatymą ir leido Akihito atsistatydinti.
