Pirmadienį Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė didžiausių profsąjungų ir verslininkų susivienijimų atstovus. Susitikimas buvo skirtas ekonominei ir socialinei situacijai Prancūzijoje aptarti, turint omenyje manifestantų reikalavimus.
Po šio susitikimo prezidentas per televiziją kreipėsi į tautą ir supažindino su priemonėmis, kurios, anot jo, turėtų pagerinti situaciją.
Prancūzijos vyriausybė skaičiuoja, kad mokesčių lengvata ir kitos fiskalinės priemonės atsieis 8–10 mlrd. eurų. Šį skaičių televizijos kanalui BFM-TV nurodė vyriausybės atstovas spaudai Benjaminas Griveaux.
Po kelių savaičių vadinamųjų geltonųjų liemenių protestų, per kuriuos nebuvo apsieita be smurto, E. Macronas pirmadienį paskelbė apie priemones, kurių bus imtasi siekiant padidinti pensininkų ir darbininkų perkamąją galią. Be kita ko, bus 100 eurų padidintas minimalus mėnesinis darbo užmokestis.
Pasak B. Griveaux, vyriausybė apkarpys tam tikras valstybės biudžeto išlaidas, kad sutaupytų lėšų šioms priemonėms.
Nieko gero nesitiki
Bet protestuotojai dėl to džiaugtis ir atsitraukti dar neskuba: laukdami pirmadienio vakarą numatytos „turtingųjų prezidento“ kalbos per televiziją jie ir toliau blokavo užtvertus kelius – jau ketvirta savaitė iš eilės.
Juolab, kad prezidentas atsisakė įvesti mokestį turtingiesiems, teigdamas, kad „tai mus susilpnintų, mes turime kurti darbo vietas.“
Anksčiau Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Bruno Le Maire’as pareiškė, kad „geltonųjų liemenių“ protesto akcijos turi katastrofiškų padarinių verslui ir šalies ekonomikai.
Pasak Prancūzijos mažmeninės prekybos federacijos atstovės Sophie Amoros, mažmeninės prekybos sektorius dėl „geltonųjų liemenių“ protestų nuo jų pradžios praėjusį mėnesį jau neteko beveik milijardo eurų pajamų. O kur dar nuostoliai dėl per riaušes suniokoto arba netgi pavogto turto.
Išbandymas E.Macronui
Prezidentui E.Macronui šis laikotarpis kaip niekada sudėtingas. Per visą gyvenimą jį lydėjo vien pagyros ir plojimai. Prieš rinkimus visuomenė jį matė kaip nuostabių gabumų žmogų, kuris savo asmeninėmis savybėmis išgelbės Prancūziją.
„Koks turėtų būti jausmas dabar, kai minios reikalauja jo galvos, o Paryžiaus sienos išrašytos grafičiais „Pakarkit karalių“? Jis turės sutelkti kiekvieną savo didžiojo pasitikėjimo savimi gramą, kad ši krizė baigtųsi kuo nors mažesniu nei visiška tragedija.
E.Macronas privalo suprasti, kad jis turės įvardyti realias ir greitai veikiančias priemones, kurios protestuotojų kišenes papildytų pinigais. Požiūris „tegul jie valgo atidėtą degalų mokestį“ daugiau nebeveiks“, – situaciją komentavo politikos apžvalgininkas Hugh Schofieldas.
Bet kaip tai padaryti neišsižadant visko, ką prezidentas anksčiau sakė apie valstybės išlaidų mažinimą ir nustatyto kurso laikymąsi?
„Garsioji jo ištarta frazė „au meme temps“ (išvertus iš prancūzų k. – „tuo pat metu“), kuri leido jam apsimesti, kad viskas ir visko priešingybės yra įmanoma, kol sakai tai pakankamai žavingai, jau išnaudota iki lūžio taško“, – sako H.Schofieldas.
Reikalavimų sąrašas ilgėja
Pirmadienį prezidentas susitiko su penkių didžiausių verslininkų asociacijų ir trijų profsąjungų atstovais bei savivaldos pareigūnais. Susitikime taip pat dalyvavo šalies ministras pirmininkas Edouard’as Philippe’as ir devyni vyriausybės ministrai.
Pats E.Macronas iki tol laikėsi nuošaliai ir vengė daryti pareiškimus, daugeliui protestuotojų reikalaujant jo atsistatydinimo.
Ypač daug kritikos jam kliuvo dėl atotrūkio nuo realybės ir neįsiklausymo į paprastų žmonių bėdas.
Praėjusią savaitę vyriausybė pranešė atšaukianti planus didinti mokestį dyzelinui – tai buvo kibirkštis, įplieskusi pirmuosius protestus. E.Macronas tąsyk pareiškė, jog daugelio naudojamą dyzeliną ir benziną reikia pabranginti, kad būtų iš ko finansuoti atsinaujinančiosios energijos gamybą.
Bet vyriausybės atsitraukimas „geltonųjų liemenių“ nenuramino ir savaitgalį jie vėl tūkstantinėmis miniomis išėjo į gatves. Paryžiuje, Lilyje, Lione, Marselyje, Nante, Tulūzoje ir kituose miestuose manifestacijas lydėjo susirėmimai su policija.
Protesto akcijose dalyvavo daugiau kaip 136 tūkstančiai žmonių – kiek mažiau nei prieš savaitę, bet sulaikyta beveik 2 tūkstančiai protestuotojų.
Pirmiausia sukilę dėl branginamų degalų, dabar prancūzai protestuoja ir dėl atlyginimų kėlimo, mokesčių mažinimo, didesnių pensijų, žemesnės kartelės stojant į universitetus ir kitų ekonominių bei socialinių klausimų.
