Dar prieš prasidedant šeštadienio protestų bangai policininkai sustabdė ir apieškojo daugybę žmonių. Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe'as paskelbė, kad beveik 500 jų buvo suimti.
Šeštadienio protestų metu buvo sužeista 30 žmonių, tarp jų ir trys policijos pareigūnai.
Iš viso apie 5 tūkst. protestuotojų šeštadienį ryte susirinko Eliziejaus laukuose ir bandė žygiuoti iki prezidentūros, kol juos sustabdė policijos užkardos. Protestuotojams nerimstant ir įtampai kylant, riaušių policijai apie 10 valandą Prancūzijos laiku (11 valandą Lietuvos laiku) teko panaudoti ašarines dujas.
Manoma, kad dujų balionėliuose yra fosgeno dujos, kurios yra žymiai stipresnės už ankstesnių protestų malšinimo metu naudotas dujas. Šios nuodingos dujos buvo naudotos kaip cheminis ginklas Pirmajame pasauliniame kare.
Viso Prancūzijoje į gatves išėjo per 31 tūkst. protestuotojų. Visoje šalyje šeštadienį sulaikyta mažiausiai 700 asmenų. Protestai vyksta ir Briuselyje, kur buvo sulaikyta 70 asmenų.
„Le Monde“ žurnalistė Aline Leclerc socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad kol kas protestuotojų nėra tiek daug, kiek buvo tikėtasi, o policija aktyviai apieško protestuotojus ir konfiskuoja neleistinus daiktus.
Žurnalistės teigimu, į protestą susirinko vyrai tarp 20 ir 40 metų. Tuo tarpu moterų ir vyresnių vyrų Paryžiaus gatvėse nematyti.
BBC žurnalistas Hughas Schofieldas teigia, kad policija iš protestuotojų konfiskuoja ir dujokaukes, kurios apsaugo nuo ašarinių dujų.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras tvirtino, kad pareigūnai netoleruos smurto protrūkių ir vandalizmo.
Į protestų vietą buvo atvežta vandens patranka, tačiau jos vaikant protestuotojus pareigūnai dar nepanaudojo.
Per protestus praėjusį savaitgalį buvo sužeista 130 žmonių, o 400 buvo suimti už neramumų kurstymą. Protestų metu šalyje žuvo 4 žmonės.
Policijos teigimu, taikius protestuotojus, kurie pradėjo „geltonųjų liemenių“ judėjimą, labai įaudrina į jų gretas įsimaišę radikalai ir provokatoriai, kurie siekia sukelti suirutę, kurstyti smurtą, tačiau neturi jokių politinių tikslų.
„Turėjome įtarimų, kad šį savaitgalį „geltonosios liemenės“ gali bandyti niokoti gatvių infrastruktūrą, taip pat griauti statybvietes ar paėmę iš jų daiktus daryti kitiems žalą.
Būtent todėl mes išvežėme visus stiklo konteinerius, statybų techniką, sutvirtinome tvoras, prie statybviečių bus sustiprinta apsauga“, – pasakojo policijos vadovai, pažymėję 14 taškų, aplink kuriuos gali telktis mitinguotojai.
Masinis pasipriešinimas prezidento politikai
Lapkričio viduryje kelių blokada prasidėję protestai virto masiniu judėjimu, kuris nėra visiškai vieningas, mat protestų dalyviai deklaruoja skirtingus tikslus ir neturi jokių konkrečių vadovų.
„Geltonosioms liemenėms“ pažadų dėl dyzelino negana – jie nepatenkinti elitistine šalies vadovo politika. Dabar šie degalų kainoms besipriešinę žmonės reikalauja dar didesnio mokesčių apkarpymo ir dar dosnesnės vyriausybės paramos.
„Viskas sukasi jau nebe apie kokius nors degalų mokesčius. Mes juk gyvename beprotiškame pasaulyje, kur turtingieji, palyginti su vargšais, nieko nemoka. O vargingieji nuolatos apiplėšiami. Užteks šitų elito žaidimų“, – siuto 41-erių vieniša motina Isabelle.
Ketvirtadienį vyriausybės atstovai susitiko su Sunkvežimių vairuotojų sąjunga, kurios nariai blokavo kelią dėl dyzelino kainų.
Tačiau jie pareiškė, kad, nepaisant degalų mokesčio atšaukimo, jie tęs protestus, nes nori didesnių atlyginimų.
Be to, prie protestų prisidėjo ir mokiniai bei studentai. Šią savaitę mokiniai susipešė su policininkais, degino konteinerius.
Jie nepatenkinti universitetų priėmimo procedūromis ir kylančiu mokesčiu už mokslą.
Šeštadienį į streiką išeis ir dalis žmonių iš policijos administracijos – tai dar labiau sunkins saugumo užtikrinimą Prancūzijos sostinėje.
Smūgis ekonomikai
Degalų mokesčio nukėlimas mažiausiai pusmečiui turės neigiamų pasekmių Prancūzijos ekonomikai.
Skaičiuojama, jog į Prancūzijos 2019 metų biudžetą dėl to nebus surinkta mažiausiai 2 mlrd. eurų planuojamų pajamų, o tai atitinka 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prancūzijos vyriausybė teigia, kad jeigu sumažės mokesčiai, turės sumažėti ir biudžeto išlaidos, nes šalies skola jau ir taip nemenka. ES prognozėmis, Prancūzijos valstybės skola 2018 metais pasieks 98,7 proc.
BVP, gerokai viršys ES nustatytą 60 proc. BVP ribą ir bus didesnė už euro zonos vidurkį, kuris sudaro apie 86,9 proc. BVP.
Protestuotojai ir jų reikalavimai bei elgesys skaudžiai smogė ir prekybininkams: juk dabar vienas pelningiausių laikotarpių, kai žmonės perka dovanas.
Paryžiaus verslo įmonės, kurios įsikūrios netoli protesto židinių, savaitgaliais neveikia. O po riaušių jos skaičiuoja nuostolius: iš grindinio išluptomis plytelėmis išdaužytos vitrinos, išvogtos prekės, suniokotas interjeras.
Nejaukiai jaučiasi ir turistai, kurie šį savaitgalį negalės aplankyti Prancūzijos sostinės įžymybių. Eiffelio bokštas, Orsė muziejus ir Didieji rūmai bus uždaryti saugumo sumetimais.
„Reikia apsaugoti kultūrios vertybes nuo įniršio“, – sakė Prancūzijos kultūros ministras Franckas Riesteras.
