JAV parengtą rezoliucijos projektą, pristatytą JAV ambasadorės prie JT Nikki Haley, palaikė 87 Generalinės Asamblėjos šalys, tačiau kad pasiūlymas būtų priimtas reikėjo mažiausiai dviejų trečdalių narių pritarimo. Prieš projektą balsavo 58 valstybės, dar 33 – susilaikė.
Ambasadorės postą metų gale paliekanti N. Haley ne kartą kaltino JT, kad jos nusistačiusios prieš Izraelį ir gynė žydų valstybę per pastarąją jos konfrontaciją su „Hamas“, kuris nuo 2007 metų valdo Gazos Ruožą.
Tai buvo pirmoji „Hamas“ smerkianti rezoliucija, pristatyta 193 valstybių Generalinei Asamblėjai, susitinkančiai nuo 1946 metų.
Prieš balsavimą N. Haley sakė, kad ši priemonė „atitaisytų istorinę neteisybę“, o Generalinė Asamblėja parodytų, jog yra už tiesą ir pusiausvyrą pastangose pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose“.
„Dabar turime atsakyti į klausimą, ar JT mano, kad terorizmas yra priimtinas, jei ir tik jei jis yra nukreiptas prieš Izraelį“, – sakė ambasadorė, kreipdamasi į Generalinę Asamblėją.
„Hamas“ gyrė balsavimo rezultatus ir pavadino juos „antausiu“ prezidento Donaldo Trumpo administracijai, kuri laikosi griežtai proizraelietiškos pozicijos Artimųjų Rytų taikos proceso klausimais.
„Šios Amerikos avantiūros nesėkmė yra antausis JAV administracijai ir pasipriešinimo (okupacijai) legitimumo patvirtinimas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė palestiniečių judėjimo atstovas spaudai Sami Abu Zahri.
Izraelio ambasadorius Danny Danonas išreiškė apgailestavimą, kad iniciatyvą pasmerkti „Hamas“ sužlugdė procedūriniai balsavimai ir džiaugėsi „plačia pasaulio parama“ jai.
Jungtinėms Valstijoms pavyko užsitikrinti svarbų Europos Sąjungos palaikymą – visos 28-ios Bendrijos narės vieningai balsavo už rezoliuciją, smerkiančią „Hamas“ už tai, kad leidžia raketas į Izraelio teritoriją, ir reikalaujančią nedelsiant nutraukti smurtą.
ES, kaip ir Jungtinės Valstijos, laiko „Hamas“ teroristine grupuote.
JAV „į balsavimą žiūri rimtai“
Balsavimas Generalinėje Asamblėjoje surengtas N. Haley ruošiantis palikti savo postą, nors viešosios nuomonės apklausos rodo, kad ji yra viena populiariausių D. Trumpo kabineto narių.
N. Haley sukėlė šurmulį, kai 2017 metų sausį savo darbą Jungtinėse Tautose pradėjo nuo pažado, kad Amerika turės galvoje, kurios šalys nepritaria D. Trumpo užsienio politikai.
Prieš ketvirtadienio balsavimą ambasadorė išsiuntė laišką visoms diplomatinėms atstovybėms prie JT, kuriame pabrėžė, kad „Jungtinės Valstijos labai rimtai žiūri į šio balsavimo baigtį“.
„Jai būtų patikę išeiti kažką pasiekus“, – anonimiškai sakė vienas Saugumo Tarybos diplomatas, turėdamas galvoje JAV parengtą rezoliuciją.
Generalinės Asamblėjos rezoliucijos neturi privalomosios galios, tačiau yra politiškai reikšmingos ir laikomos tarptautinės opinijos barometru.
Šią nesėkmę Generalinėje Asamblėjoje Jungtinės Valstijos patyrė D. Trumpo administracijai rengiantis pristatyti seniai laukiamus pasiūlymus dėl taikos Artimuosiuose Rytuose. Tai žadama padaryti ateinančių metų pradžioje.
Palestiniečiai nutraukė ryšius su D. Trumpo administracija, kai ši prieš metus priėmė sprendimą perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir pripažinti šį miestą žydų valstybės sostine.
Palestiniečiai laiko Rytų Jeruzalę savo būsimos valstybės sostine. Tarptautinė bendrija daug metų laikosi pozicijos, kad klausimas dėl šio miesto statusi turi būti išspręstas derybomis.
