Šią savaitę, pirmą kartą po 12 metų pertraukos, Amerika laidoja buvusį prezidentą.
G.H.W.Bushas pašarvotas Kapitolijaus rotondoje nuo vakar vakaro iki trečiadienio ryto. Tądien jo atminimui Vašingtono nacionalinėje katedroje vyks atsisveikinimo mišios.
Po pamaldų trečiadienį prezidento karstas bus nugabentas į Teksasą, Hjustone vyks dar vienos mišios. O tuomet jis atguls jo vardu pavadintos prezidentinės bibliotekos teritorijoje Koledž Steišene Teksase.
Čia taip pat palaidota šią vasarą mirusi jo žmona Barbara ir duktė Robin, kuri vaikystėje mirė nuo leukemijos.
G.H.W.Bushas sirgo Parkinsono liga, tad jam reikėjo pagalbos keliant daiktus, atidarant duris ar kviečiantis pagalbą. Kaip pasakojo jo sūnus 43-iasis JAV prezidentas George’as W.Bushas, tėvas paskutinėmis dienomis geso akyse.
Jis nelipo iš lovos, nustojo valgyti ir faktiškai kiaurą dieną miegodavo.
Žmogus, kuris gyvenime ne kartą žvelgė mirčiai į akis, paskutinį atodūsį išleido penktadienio vakarą savo namuose Hjustone.
Dalase buvęs G.Bushas jaunesnysis dar spėjo su tėvu pasikalbėti telefonu. Pasakė, kad jis buvo nuostabus tėvas ir kad jį myli.
„Aš taip pat tave myliu“, – tai buvo paskutiniai G.H.W.Busho ištarti žodžiai. Jis paliko penkis vaikus ir 17 vaikaičių.
Kai šią vasarą mirė buvusi pirmoji ponia, prezidento žmona Barbara Bush, G.H.W.Bushas turėjo ištikimą palydovą – tarnybinį šunį Sully.
Labaradorų retriverių veislės šuo Sully moka daugybę komandų ir ištikimai lydėjo neįgaliojo vežimėlyje sėdintį šeimininką. Vakar internete buvo paviešinta nuotrauka, kaip augintinis ištikimai budi prie šeimininko karsto.
Sully dalyvaus ir G.Busho vyresniojo laidotuvėse. O tada tarnybą baigęs šuo ateityje padės kitiems veteranams Walterio Reedo nacionalinio karinio medicinos centro šunų programoje.
1924 m. birželio 12 d. G.H.W.Bushas gimė Miltono mieste Masačusetso valstijoje.
Vos sulaukęs 18-os, nepaisydamas tėvo raginimų stoti į universitetą, jis užsirašė į kariuomenę.
Buvo JAV karinio jūrų laivyno pilotas. Per Antrąjį pasaulinį karą jis atliko iš viso 58 kovines misijas kaip lėktuvnešio torpednešių eskadrilės narys.
1944 m. rugsėjo 2-ąją jo lėktuvas buvo numuštas virš Ramiojo vandenyno, kai bombardavo Japonijos ryšio bokštą.
Jo kolegos buvo paimti į nelaisvę ir nužudyti, o G.W.H.Bushą spėjo išgelbėti JAV povandeninio laivo įgula.
Grįžęs iš kariuomenės jis vedė mylimąją Barbarą, pabaigė Yale’io universitetą ir persikėlė į Teksasą dirbti naftos pramonėje.
7-ajame dešimtmetyje įstojęs į Respublikonų partiją jis pasuko į politiką. 1967-aisiais buvo išrinktas pirmajai iš dviejų kadencijų JAV Kongreso nariu.
Jis taip pat dirbo Amerikos ambasadoriumi Jungtinėse Tautose ir Kinijoje, nuo 1976-ųjų – Centrinės žvalgybos valdybos direktoriumi.
1981-aisiais tapo viceprezidentu prezidento Ronaldo Reagano administracijoje ir buvo šiame poste iki 1989-ųjų, kai pats triumfavo prezidento rinkimuose.
Didžiausi G.H.W.Busho, kaip prezidento, laimėjimai buvo užsienio politikos srityse. Irakui užėmus Kuveitą 1991 metais jis skubiai sutelkė tarptautinę koaliciją su arabų valstybėmis ir per 100 valandų įvykdė išvadavimo operaciją.
Tuo metu prezidentas buvo populiarumo viršūnėje, bet vėliau, kai šaliai kilo ekonominių problemų, žmonės nusigręžė – manė, jog G.H.W.Bushas nutolo nuo paprastų žmonių.
Jam prezidentaujant baigėsi Šaltasis karas tarp JAV ir tuometės Sovietų Sąjungos. Jis vedė valstybę istorinių lūžių epochoje, visada prisimenamas jo gebėjimas derėtis su tuometiniu Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu.
Jis taip pat aktyviai rėmė ir Vokietijos susivienijimą. Kaip vakar kalbėjo Angela Merkel, ji tikriausiai nebūtų tapusi kanclere, jei ne šio žmogaus įtaka.
94 metų G.H.W.Bushas buvo seniausias tebegyvenantis JAV eksprezidentas.
Dabar seniausias tebegyvenantis prezidentas yra 39-asis JAV prezidentas Jimmy Carteris. Jam šiuo metu yra 94 metai.
J.Carteris gimė 1924 metų spalio 1 dieną.
