Šia 2013 metais Xi Jinpingo paskelbta milijardų dolerių vertės „šiuolaikinio Šilko kelio“ iniciatyva abu žemynus siekiama sujungti uostų, kelių, pramonės zonų ir kitokių infrastruktūros objektų tinklu, taip pat plėtoti kitokio pobūdžio bendradarbiavimą.
Pekinas planuoja plėsti šį tinklą maždaug 65 šalyse, kurių gyventojai sudaro apie 60 proc. pasaulio populiacijos, o jų bendrasis vidaus produktas – apie trečdalį pasaulinio.
Iki šiol jau apie 70 šalių yra pasirašiusios supratimo memorandumą, reikšdamos susidomėjimą šiuo projektu. Šis dokumentas yra svarbus Pekinui, siekiančiam išplėsti savo projektą.
Memorandumą pasirašė ir dalis Europos valstybių, tarp jų Lietuva, Lenkija ir Graikija, bet kai kurie šį projektą vertina labai atsargiai ir sako, kad tai yra Pekino mėginimas išplėsti savo įtaką.
„Neketiname pasirašyti šios iniciatyvos“, – sakė vienas Ispanijos premjero biuro pareigūnas, atsisakęs viešinti savo vardą.
„Europa turi jungčių su Azija iniciatyvą, todėl manome, kad europiečiams reikėtų dirbti, remiantis šiuo pagrindu“, – sakė pareigūnas, aiškindamas, kodėl Madridas nusprendė nepasirašyti Kinijos „Šilko kelio“ plano.
Jis turėjo omenyje Europos Sąjungos rugsėjį paskelbtus planus vystyti lygiagretų infrastruktūros, jungiančios su Azija, tinklą.
Tačiau šis Madrido pareiškimas prieš vėliau antradienį prasidėsiantį Xi Jinpingo valstybinį vizitą Ispanijoje gali supykdyti Kiniją.
Prancūzijoje veikiančio Azijos tyrimų centro prezidentas Jeanas-Francois Di Meglio sakė, kad dešimčių šalių pasirašytas supratimo memorandumas teisiškai nėra itin svarus dokumentas.
Vis dėlto jo signatarės siunčia „signalą, kad „aš noriu plėtoti verslą su jumis“, ekspertas sakė naujienų agentūrai AFP.
„Kinijos nuomone, šį (sutikimą) gauti labai svarbu“, – pridūrė J.-F. Di Meglio.
