Tuo metu, kai Prezidentūra ragino ieškoti kitų būdų šalies vadovams skraidyti, progos pasišaipyti nepraleido propagandinė rusų žiniasklaida, kuri žarstė karčias replikas.
„Lėktuvo istorijoje kaip vandens laše pasirodė visa šiuolaikinė Lietuva: nuolat gendantis lėktuvas yra skirtas krovinių, o ne valstybės vadovų, gabenimui, o tuo metu S.Skvernelis Briuselyje prašo NATO apsaugoti Lietuvos oro erdvę“, – rašė propagandinis rubaltic.ru.
Portalas pareiškė, kad naudoti karinį „Spartan“ Lietuvos pirmųjų kelionėms yra tolygu JAV prezidentui Donaldui Trumpui keliauti po pasaulį „kukurūzniku“.
„Virš Rusijos teritorijos Lietuvos vadovai lyg ir neskraido, tad ir naudoti karinį lėktuvą būtinybės nėra. Tačiau, matyt, kitų variantų irgi jie neturi. Reikia tik tikėtis, kad lėktuvo vidus pritaikytas keleivių vežimui. Jeigu Lietuvos prezidentė į ES susitikimus ir Vašingtoną pas D.Trumpą vyksta ant medinės dėžės su dujokaukėmis, nieko keisto, kad ji tokia bloga“, – pašaipiai pastebi teksto autorius Aleksandras Nosovičius.
„Pribaltikos, Ukrainos ir Baltarusijos ekspertu“ save vadinantis autorius nestabdo: „Viskas būtų gerai – skraidytų Lietuvos valdžia griuvenomis ir niekas nė nepastebėtų. Tačiau dabar karinis-krovininis „Spartan“ genda kasdien ir taip savo buvimu daro gėdą Lietuvos nacionalinei garbei.“
„Prezidentės administracijoje vėluojant buvo paaiškinta, kad D.Grybauskaitė per ilgai laukė oro uoste ir galimybė suspėti į minėjimą buvo prarasta. Tačiau toks paaiškinimas keistas. Pirmiausia, renginiai Rygoje vyko iki vėlaus vakaro ir į finalinį koncertą su fejerverkais Lietuvos delegacija būtų spėjusi. Antra, nejau Lietuva neturi tokiems atvejams atsarginio lėktuvo?“, – klausė A.Nosovičius.
Kritikos strėles jis svaidė į premjero S.Skvernelio nelabai pavykusį skrydį į Briuselį, tiksliau į vėl sugedusį „Spartan“, kai Lietuvos premjeras su delegacija turėjo grįžti reisiniu skrydžiu.
„Istorija daug sakanti, tačiau visu gražu ji atsiskleidžia tuomet, jei atkreipsime dėmesį į tai, ko S.Skvernelis šiuo sulamdytu kibiru su varžtais skrido į Briuselį“, – rašė teksto autorius.
Briuselyje S.Skvernelis pirmadienį paragino NATO stiprinti oro gynybos pajėgumus Baltijos jūros regione. Susitikęs su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, premjeras dėkojo NATO, kad ši pastaraisiais metais ėmėsi stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus, Lietuvai ir kitoms regiono šalims nerimaujant dėl Rusijos veiksmų.
Kalbos apie oro gynybos stiprinimą taip pat atsidūrė propagandinio teksto autoriaus taikinyje.
„Istorijoje su lėktuvu pasireiškia visa šiuolaikinė Lietuva. Pirmieji šalies asmenys skraido griuvena, skirta krovinių gabenimui ir tikisi, kad NATO sąjungininkės padės jiems pataisyti nepavydėtiną padėtį, atkreipę dėmesį į tai, kokį nepakeičiamą vaidmenį vaidina Lietuva, bandydama atremti „Rusijos grėsmę“, - pašaipiai pastebėjo A.Nosovičius.
Galiausiai autorių „užnešė“ negrįžtamai: „Žiūrėdamas į „Spartan“, pradedi suprasti Lietuvos valdžios neadekvataus elgesio tarptautinėje erdvėje priežastis. Kodėl D.Grybauskaitė nuolankiai šypsosi D.Trumpui, kai jis jai į akis kalba apie „labai kvailus žmones“, kurie nenori gerų santykių su Rusija. Kodėl ta pati D.Grybauskaitė vadina Vladimirą Putiną paranoiku.
Tiek vienu, tiek kitu atveju jos elgesys paskatintas nepilnavertiškumo komplekso. Savaime suprantama, kad nei D.Trumpas, nei V.Putinas prekybiniuose vagonuose nevažinėja. Dalia – taip pat šalies vadovė, jai taip pat norisi prezidentinio lėktuvo.
Visos viltys dedamos į tai, kad jai padės Vakarai. Tačiau kol kas NATO partneriai taip menkai vertina Lietuvos paslaugas „sulaikant“ Rusiją, kad pinigų pataisyti giuveną – nėra“.
Nors „Spartan“ gedimas dvi dienas iš eilės iš tiesų parodė, kad Lietuvos valdžia privalo turėti planą „B“ ir tokias situacijas spręsti operatyviau, akivaizdu, kad propagandinio teksto autorius nekreipia dėmesio į kur kas svarbesnes detales.
Skirtingai, nei tikino A.Nosovičius, D.Trumpas ne kartą gyrė Lietuvą už jos sprendimą skirti šalies gynybai 2 proc. nuo BVP .
Tą patį pakartojo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vos prieš kelias dienas, kai visi aptarinėjo sugedusi „Spartan“.
J.Stoltenbergas gyrė Lietuvą kaip pavyzdį dėl gynybos finansavimo.
Galiausiai apie „negirdimą“ Lietuvos balsą tarptautinėje arenoje byloja ir tai, kad trečiadienį Interpolo vadovu nebuvo paskirtas rusas. Garsiausiai tam prieštaravo Lietuva ir Ukraina, kurios net prabilo apie galimybę trauktis iš šios organizacijos.
Nors Rusijos žiniasklaida likus ne daugiau nei pusvalandžiui trimitavo, kad jų atstovas yra favoritas ir greičiausiai vadovaus didžiausiai tarptautinei kriminalinės policijos organizacijai pasaulyje, netrukus teko likti it musę kandus – postas atiteko Pietų Korėjos atstovui.
