Antradienį visų akys kryps į serbų nacionalistą Miloradą Dodiką, pirmąjį iš trijų Prezidiumo narių stosiantį prie šios institucijos vairo.
Komplikuotas vadovų trejetas
Prezidiumo nariai vadovauja šiai kolektyvinei institucijai rotacijos būdu, keisdamiesi kas aštuoni mėnesiai. Tai numato sudėtingas taikos susitarimas, užbaigęs kruviną 1992–1995 metų Bosnijos karą. Pagal jį valdžia šioje federacinėje valstybėje dalijasi trys etninės bendruomenės: serbai, kroatai ir bosniai.
Spalį vykusiuose rinkimuose atstovauti bosniams ir serbams buvo išrinkti griežti nacionalistai. Tai atspindi faktą, kad net praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po karo tribalizmas ir etniškumas toliau formuoja šalies politiką.
Prorusiškų pažiūrų M.Dodikas, kuriam JAV yra paskelbusios sankcijas, bus prisaikdintas kartu su bosniams Prezidiume atstovausiančiu Šefiku Džaferovičiumi iš konservatyvios nacionalistinės Demokratinio veiksmo partijos (SDA) ir kroatų bendruomenės atstovu socialdemokratu Želko Komšičiumi.
Kitaip negu M.Dodikas ir Š.Džaferovičius, Ž.Komšičius nėra užkietėjęs nacionalistas. Jis ragina ieškoti būdų įveikti etninį susiskaldymą ir kurti „piliečių Bosniją“. Tačiau šį politiką jau puola pagrindinė kroatų partija, kaltinanti jį išdavus savo tautą ir grasinanti trikdyti parlamento veiklą.
Dauguma Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų nesitiki esminių pokyčių paralyžiuotoje politinėje sistemoje, sudarančioje sąlygas klestėti korupcijai ir neleidžiančiai augti ekonomikai.
„Čia nėra ko daugiau tikėtis“, – sakė 32 metų Almiras Korjeničius, atėjęs į Slovėnijos ambasadą darbo vizos. Šie jo žodžiai atspindi visoje šalyje jaučiamą didžiulę politinę apatiją.
“(Politikai) prieš rinkimus kovėsi tarpusavyje, kad po rinkimų turėtų šiltą vietą ir galėtų toliau plėšti žmones“, – sakė jis.
„Išsiųskime užsieniečius“
Bosnijos ir Hercegovinos gremėzdiškos politinės sistemos funkcionavimą apsunkina tai, kad abu pusiau autonominiai jos dariniai – serbų dominuojama Serbijos respublika bei bosnių ir kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federacija – turi atskiras administracijas. Abu šiuos darinius jungia silpnos centrinės valdžios institucijos.
M. Dodiko išrinkimas į aukščiausią postą gali tapti dar vienu rimtu smūgiu vadinamajai Deitono sistemai, įtvirtinusiai Bosnijos ir Hercegovinos susiskaldymą etniniu pagrindu. Anksčiau jis yra ne kartą pasisakęs prieš šią sistemą ir pavadinęs ją „žlugusia koncepcija“.
Ugninga retorika garsėjantis M.Dodikas ilgiau nei dešimtmetį vadovauja serbų pusiau autonominiam dariniui ir periodiškai grasina surengti referendumą dėl atsiskyrimo.
Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos už kenkimą taikos susitarimui įtraukė jį į juodąjį sąrašą asmenų, kuriems taiko sankcijas.
Po pergalės rinkimuose 59 metų politikas, regis, kiek sušvelnino savo retoriką ir sakė, kad „visų labui“ nori dirbti su kroatais ir bosniais musulmonais.
Politologė Tania Topič sakė, jog tai panašu į „taikinamąjį gestą“, tačiau pridūrė, jog „kol kas sunku pasakyti, ar M. Dodikas elgsis konstruktyviai ir dirbs šalies labui“.
Pirmadienį M. Dodikas pakartojo savo reikalavimą atšaukti kai kuriuos Deitono taikos sutarties punktus. Be kita ko, ji nori, kad būtų uždarytas nuo 1995 metų šalyje veikiantis Jungtinių Tautų Vyriausiojo įgaliotinio, prižiūrinčio, kaip vykdomas taikos susitarimas, biuras.
„Mano politika nesikeičia, keičiasi tik mano darbo vieta“, – sakė M.Dodikas.
Politikas taip pat ragina išsiųsti iš šalies tris tarptautinius teisėjus, kurie dirba šalies Konstituciniame Teisme kartu su bosnių, serbų ir kroatų teisėjais.
„Jei nesutariame dėl šių užsieniečių išsiuntimo... nežinau, apie ką dar galėtume diskutuoti“, – įspėjo M.Dodikas.
