Policija nurodė, kad keli šimtai F. Franco simpatikų susirinko Rytų aikštėje, kur diktatorius kalbėjo minioms žmonių 1939-1975 metais, vadovavimo šaliai metu.
Tačiau eitynes sutrukdė trys moterys, ant nuogų krutinių užsirašiusios „nacionalinė gėda“ ir „legalus fašizmas“. Jas vėliau sulaikė policija.
Kai kurie žmonės minioje į protestuotojas reagavo piktai ir bandė jas užpulti.
Pedro Sanchezo vadovaujama kairiųjų vyriausybė planuoja ekshumuoti diktatoriaus palaikus iš Kritusiųjų slėnio, esančio šiek tiek už Madrido.
1975 metų lapkričio 20 dieną mirusio F. Franco šeima nori, kad buvęs diktatorius būtų perlaidotas pagrindinėje Madrido Almudenos katedroje.
P. Sanchezas nori, kad palaikai būtų perlaidoti diskretiškesnėje vietoje, kur F. Franco šalininkams būtų sunkiau reikšti pagarbą.
Eitynėse Madride sekmadienį dalyvavęs Dori Grande naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kritusiųjų slėnyje buvo palaidoti abiejoms Ispanijos pilietinio karo pusėms atstovavę žmonės, o ši vieta ir buvo sukurta suvienyti šaliai.
„Šiais mes labiau nei bet kada turime ginti savo žemę, savo istoriją, nes istorija yra čia. Negali jos ištrinti“, – kalbėjo jis.
Kristusiųjų slėnio bazilikoje yra palaidoti maždaug 37 tūkst. pilietinio karo aukų, tarp jų yra ir nacionalistai, ir respublikonai.
