Beveik per dešimtmetį moldavų gauja spėjo nusiaubti daugiau nei dvidešimt prabangių vilų Rusijos prezidento, premjero, ministrų, kitų valstybės pareigūnų, verslininkų, įžymybių ir nusikalstamo pasaulio autoritetų kaimynystėje, tačiau dabar teisėsauga tiria nusikaltėlių vaidmenį dar dešimtyje panašių apiplėšimų.
Rusijos teisėsauga nenoriai kalba apie gaują, nuo kurios nukentėjo ir Federalinės saugumo tarnybos generolas majoras Umaras Chalijevas.
Iš jo namų plėšikai pavogė ne tik didžiulę sumą pinigų bei brangenybių, bet ir Rusijos didvyrio medalį, kuriuo jis tikriausiai buvo apdovanotas už Čečėnijos lyderio Džocharo Dudajevo likvidavimo operaciją.
Apiplėštas ir teisėsaugai žinomo verslininko bei vienos Pamaskvio nusikaltėlių gaujos lyderio Aleksandro Averino namas.
Plėšė vaikystės draugai
Specialiosios tarnybos dabar teisinasi, kad dėl puikaus pasiruošimo gaujos nusikaltimus palaikė sabotažininkų ar net teroristų darbu.
Mat tarp nusikaltėlių buvo specialistų, kurie sugebėjo sutramdyti sarginius šunis, ir net psichologas, kuris aukas kvotė naudodamas melo detektorių, kad sužinotų, kur paslėpti pinigai.
Vienu metu net rimtai svarstyta versija, jog plėšimuose Pamaskvyje dalyvavo ir Vakarų žvalgybos tarnybos.
Dabar žinoma, kad gaujos stuburą sudarė vaikystės draugai, užaugę Belčanos kaime, Hinčeščio rajone, Moldovoje.
Ją subūrė Nikolajus Grekas, kuris kompanijai ėmė vadovauti dar tada, kai berniukai lakstė po gimtąjį kaimą ieškodami pramogų. Būtent tada jis įkalbėjo juos prisidėti prie nusikalstamos veiklos ir suviliojo atvykti į Maskvą.
Tiesa, jau tada N.Grekas galėjo pasigirti turtinga kriminaline biografija. Jis spėjo vienu metu įkliūti keliose šalyse – buvo ieškomas Austrijos, Rumunijos ir Jungtinių Arabų Emyratų policijos.
Aukas net kankindavo
Dabar suimti plėšikai aiškino, kad mintis apvogti Rubliovkos turtuolius jiems kilo, kai vienam kompanijos nariui pasisekė apsilankyti vienos vilos teritorijoje ir pamatyti, kad brangūs daiktai čia kone mėtosi po kojomis.
Labiausiai tikėtina, kad jis priklausė migrantų darbininkų brigadai, kurią taupydami samdo net ir itin prabangių dvarų savininkai.
Tuomet jo bendrininkai apsižvalgę rajone nustatė, kad neįveikiamos tvoros ir vaizdo kameros – tik apgaulė.
Iš tiesų namų apsauga yra silpna: stebimi tiktai kelio užtvarai, teritorijoje retai patruliuojama, vietoj stebėjimo kamerų yra įrengiami muliažai, o į cypiančią signalizaciją niekas nekreipia dėmesio.
Vagys sąmoningai pasirinkdavo laiką, kai savininkai būdavo namie ir nebuvo įjungę signalizacijos, puldavo naktį arba vėlai vakare.
Į teritoriją gaujos nariai patekdavo peršokę tvorą arba pro neužrakintus vartus.
Pavyzdžiui, į generolo majoro U.Chalijevo namą, stovintį visai netoli prezidento Vladimiro Putino rezidencijos, jie pateko pro atrakintas galines duris.
Užpuolikai pagrasindavo aukoms ginklu, surišdavo jas ir uždengdavo jų veidus reikalaudami parodyti seifą su pinigais, papuošalais ar ginklais.
Teigiama, jog nusikaltėliai švelniau elgdavosi su senyvo amžiaus žmonėmis ir vaikais, tačiau suaugusiesiems tekdavo iškęsti net kankinimus – mušimą ir deginimą lygintuvu.
Atsidėkojo tautiečiams
Nepasitvirtino versija, kad nusikaltėliai taikėsi į elito vilas kieno nors nurodymu – regis, jie taikinius rinkosi pagal vietą, kuo prabangesnę išvaizdą ir apgalvodami pabėgimo kelius.
Be to, informacijos apie perspektyvius objektus kartais suteikdavo ir rajone dirbantys migrantai iš Moldovos.
Dėl to nusikaltėlių gauja kartais jiems atsidėkodavo labdara – dalį grobio slaptais keliais pargabendavo į gimtinę, kur išdalydavo vargšams.
Dabar Rusijos teisėsauga vykdo tyrimą dėl 10 nusikaltėlių, dar šeši įtraukti į tarptautinius ieškomų asmenų sąrašus.
Bylos medžiaga apima 80 tomų, o nukentėjusiųjų – jau šešios dešimtys.
Bet, kaip teigia kriminalistai, įmanoma, kad byloje figūruoja ne visos nusikaltėlių aukos, nes kai kurie turtuoliai nesikreipė dėl pavogtų pinigų, kurių kilmės negalėtų paaiškinti policijai.
