Sužinoję, jog 69-erių Franciszekas Rompa šventovės remontui suaukotus pinigus perveda ne į parapijos, bet į asmeninę sąskaitą, ir planuoja pirkti trečią prabangų automobilį, tikintieji įsiuto.
Jie prieš tai keletą kartų rašė laiškus Bažnyčios vadovybei, kad F.Rompa labiau domisi prabangiu gyvenimu, o ne dvasingumo skleidimu, tačiau į jų skundus nebuvo reaguojama.
Parapijiečių kantrybė trūko, kai paaiškėjo, kad kunigas slapta išpardavė Bažnyčiai priklausančias žemes.
Įtūžę tikintieji pareikalavo, kad F.Rompa parodytų finansinius parapijos dokumentus, o iš jų paaiškėjus apie sukčiavimą pareikalavo atiduoti suaukotas lėšas.
Bijodamas skandalo F.Rompa iš asmeninės sąskaitos į parapijos pervedė milijoną zlotų, o po kelių savaičių – dar 150 tūkst. zlotų įvairioms pridarytoms skoloms sumokėti.
Atskleidė daug pažeidimų
Šešių tikinčiųjų atliktas nuodugnus parapijos finansinių dokumentų patikrinimas atskleidė daugybę kunigo nusižengimų. Paaiškėjo, kad F.Rompa niekada neįnešdavo į parapijos sąskaitą pinigų, gautų už bažnytines paslaugas, taip pat suaukotų tikinčiųjų.
Į sąskaitą nebuvo įnešti ir 693 tūkst. zlotų (160 tūkst. eurų), gautų už bažnyčios žemių pardavimą.
Į sąskaitą nepateko ir pinigai, rinkti popiežiaus Jono Pauliaus II paminklui, bažnyčios remontui ir komunalinėms paslaugoms.
Užtat asmeninėje kunigo sąskaitoje buvo 1,3 mln. zlotų (300 tūkst. eurų), kuriuos tikintieji ir pareikalavo atiduoti.
Spėjama, kad tuos pinigus mintyje turėdamas F.Rompa iš sakyklos girdavosi: „Galite nieko nebeduoti – ir taip aš gyvensiu lyg inkstas taukuose.“
Tikintieji tvirtina, jog prieš trisdešimt metų atvykęs dirbti į Kelną F.Rompa buvo kuklus ir visus sužavėjo ryžtu atnaujinti bažnyčią. Ji tikrai buvo pradėta remontuoti, gražėjo, bet po kiek laiko joje ėmė mažėti žmonių, nes kunigas ėmė priekaištauti dėl per mažų aukų.
Kunigas pasirodė esąs toks gobšus, kad nemokėjo pinigų vargonininkui ir patarnautojui, tad šie atsisakė čia dirbti.
Vyskupas vykdavo papietauti
Įtarimus apie švaistomas parapijos lėšas tikintieji net dešimt metų pasakojo Bažnyčios vyresniesiems, bet pastarieji nereagavo.
F.Rompa prasitarė, kad pusę suaukotų ir už parduotas žemes gautų pinigų nuvežė Gdansko arkivyskupui Leszekui Glodziui – labiausiai prabangos pomėgiu išgarsėjusiam dvasininkui Lenkijoje.
Paauksuotus rūbus bei brangų vyną mėgstantis arkivyskupas pasistatė namą, kurio žemės bei pastatų vertę ekspertai įvertino 4 mln. zlotų (924 tūkst. eurų).
Dvidešimties hektarų teritorijoje iškilo ne tiktai rūmai su antikinėmis kolonomis bei paauksuotais liūtais, bet ir privati bažnyčia, kad pensijoje arkivyskupas galėtų kieme pasimelsti ir priimti tikinčiuosius.
Dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ keli Gdansko parapijų kunigai anonimiškai prisipažino, kad, norėdami užsitikrinti tarnystę turtingoje parapijoje, privalėjo nuvežti keliasdešimties tūkstančių zlotų dovaną L.Glodziui, o vėliau kiekvienais metais reikėdavo dalintis su juo pajamomis.
F.Rompa veždavo solidžias dovanas arkivyskupui S.Glodziui, todėl, manoma, pastarasis ir neragavo į Kelno tikinčiųjų skundus.
Kelno parapiją prižiūrintis vyskupas mėgo atvykti į F.Rompos rengiamas vaišes, o po jų kunigas girdavosi tikintiesiems turintis įtakingų užtarėjų.
F.Rompa supykdė tikinčiuosius įsigydamas du naujus „Mercedes“ markės automobilius, vieną jų – kabrioletą. Kunigas dėl pirkinių teisinosi tuo, kad tapo arkivyskupo L.Glodzio patikėtiniu ir todėl privalo prižiūrėti gretimas parapijas, važinėti į sostinę, tad negali keliauti prasta mašina.
Siūlo kontroliuoti finansus
Varšuvos universitete bažnytinę teisę dėstantis profesorius Pawelas Boreckis įsitikinęs, kad ši istorija liudija būtinybę valstybei kontroliuoti Bažnyčios finansus.
Lenkijai 1989 m. atsikračius socializmo valstybė Bažnyčiai suteikė daug privilegijų. Viena jų buvo nesikišimas į Bažnyčios finansinius reikalus.
Finansų ministerija teigia neturint jokios informacijos apie tai, kokios yra Katalikų bažnyčios pajamos ir išlaidos bei kiek uždirba kunigai.
Prieš šešerius metus Katalikiška informacijos agentūra paviešino, jog per metus Bažnyčia iš aukų surenka apie 700 mln. zlotų (161,7 mln. eurų), o kunigai vidutiniškai uždirba po 2,5–3,5 tūkst. zlotų (577–808 eurus).
Kadangi katalikiškose Vakarų valstybėse, net Italijoje, tai nėra palikta savieigai, P.Boreckio nuomone, Varšuva irgi turėtų keisti dabartinę situaciją norėdama išvengti panašių skandalų.
