Nuo Baltijos šalių Šiaurėje iki Bulgarijos ir Rumunijos Pietuose – buvusios komunistinės valstybės vis labiau išsiskiria savo požiūriu į ES biudžetą ar teisinės valstybės viršenybę.
Silpnėjantys ryšiai tarp šio regiono valstybių gali stipriai paveikti sekančių 7 metų ES biudžeto svarstymą.
Nors dauguma šį valstybių nuostatų išsiskyrimą laiko natūraliu dalyku, tačiau ateityje Vidurio ir Rytų Europai bus sunku siekti bendros pozicijos visais svarbiais klausimais.
Iš ketverto į dvejetą
Skirtumai tarp ES Vidurio ir Rytų regiono valstybių išryškėjo paskutiniais mėnesiais.
Prieš metus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kartu su Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos lyderiais įkūrė Višehrado grupę, kuri geriau yra žinoma V4 trumpiniu.
Tačiau kol Budapeštas ir Varšuva dažnai žvangina kardais su Briuseliu, Praha ir Bratislava dažniausiai pasirenka patylėti.
„Tai ką mes matome yra ne ketvertas, o geriausiu atveju 2+2“, – tvirtino vienas Vidurio Europos diplomatas.
Varšuva ir Budapeštas sudarė tarpusavio gynybos susitarimą – šalys pasižadėjo blokuoti bet kokį Europos Sąjungos bandymą sustabdyti šios šalies balsavimo teises ES institucijose.
Slovakija šiuo klausimu tyli ir taip tikisi pagerinti savo reputaciją, kuri smarkiai nukentėjo po žurnalisto Jano Kuciako nužudymo. Jis tyrė Italijos mafijos ryšius su Slovakijos politikais ir netinkamą ES lėšų panaudojimą.
„Slovakija palaiko konstruktyvų dialogą su Vengrija ir Lenkija. Sankcijos šiuo atveju galėtų būti tik paskutinis šiaudas, kurio reikėtų griebtis“, – tvirtino šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Panašios pozicijos laikosi ir Čekijos užsienio reikalų ministerijos atstovai.
„Sprendimą palaikyti ar nepalaikyti šias šalis priimtume tik jeigu balsavimas būtų neišvengiamas. Tačiau dabar mes manome, kad sprendimas slypi dialoge“, – tvirtino Čekijos Europos reikalų sekretorius Alešas Chmelaras.
Nesutarimai dėl pinigų dalybų
Kalbant apie būsimą ES biudžetą 2021-2027 metams, daugelis šalių yra nepatenkinti sumažėjusiu finansavimu, tačiau vienybės nebuvimas trukdo Rytų Europos šalių balsui būti išgirstam.
Skirtingos šalys turi skirtingus prioritetus. Baltijos šalims rūpi „Rail Baltica“ projekto užbaigimas, kad šalys būtų sujungtos su likusia Europa.
Estijos užsienio reikalų viceministras Matti Maasikas tvirtina, kad praeitą kartą derantis dėl ES biudžeto tuometinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas buvo subūręs plačią koaliciją, šį kartą to nebėra.
„Šį kartą skirtingos šalys turi skirtingus prioritetus“, – pabrėžė M.Maasikas.
Didžioji dalis Vidurio ir Rytų Europos šalių pritaria, kad biudžetas turėtų būti didesnis, nei Europos Komisijos pasiūlyti 1,14 trilijonai eurų, tačiau net ir čia yra nesutarimų.
Čekijos premjeras Andrejus Babišas neseniai pareiškė, kad biudžetą reikia mažinti, nes Europos Sąjunga praras didelę dalį pajamų, kurias mokėdavo Jungtinė Karalystė.
„Neįtikėtina, kad EK didina išlaidas nepaisydama „Brexit“ proceso“, – kalbėjo A.Babišas.
Skirtumai tarp šalių kyla ir kalbant apie biudžeto priėmimo terminus.
Bulgarija ir Rumunija siekia politinių sprendimų prieš Europos Parlamento rinkimus, kadangi šioms šalims finansavimo mažėjimas neplanuojamas.
Tuo tarpu Vengrija ir Lenkija siekia nuvėlinti sprendimo priėmimą, nes tikisi naujas EP ar EK gali jiems padėti pasiekti geresnį susitarimą.
